Molai vilioja gyventojus
Rangovai atnaujino Klaipėdos uostą nuo bangų saugančio šiaurinio molo dangas, sienutę, sutvarkė ten esančias komunikacijas. Kaip ir buvo planuota, po laikinų ribojimų klaipėdiečiai ir miesto svečiai jau gali užkopti ant rekonstruoto molo ties Melnragės paplūdimiu, pasivaikščioti, gėrėtis nuo jo atsiveriančiais vaizdais.
„Darbus skubėjome baigti laiku, molas atviras žmonės. Jie vėl iš arti gali matyti jūros jėgą, jausti jos alsavimą, moti išplaukiantiems ar grįžtantiems laivui. Tai – puiki dvasinė terapija. Tikiuosi, kad šiaurinis molas ir ateityje bus išskirtinė, visus žavinti ir traukianti vieta“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovas Algis Latakas.
Visuomenei atsivers kitas šiuo metu rekonstruojamas pietinis Klaipėdos uosto molas Kopgalyje. Bus sutvarkytas nuo Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo pastato jo link vedantis pėsčiųjų takas, įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.
Saugo nuo bangų išpuolių
Iš Kopgalio pakrantės jau pašalintos ten pusšimtį metų dunksojusios betono nuolaužos, gilinant jūrų uosto akvatoriją iš Kuršių marių protakos dugno pakeltų didžiulių akmenų sąvartos.
Techninėje užduotyje numatyta rekonstruoti ir pietinį, ir šiaurinį Klaipėdos bangolaužius – paaukštinti juos nekeičiant konfigūracijos, įrengti atramines sienutės. Uosto vartais vadinamas laivų įplaukos kanalas taps saugesnis ir patogesnis.
Masyviais tetrapodais (betono luitais) iš kraštų apmėtyti bangolaužiai saugo uostą nuo vėjų ir bangų, per audras krantinių link slenkančių, ten prišvartuotus laivus blaškančių povandeninių srovių poveikio.
Tuo pat metu molai atlieka ir socialinę funkciją – žmonėms patinka vaikštinėti į jūrą brendančiomis promenadomis, nuo jų stebėti ir palydėti išplaukiančius arba sutikti įplaukiančius į Klaipėdos uostą laivus, vakarais gėrėtis saulėlydžiais.
Uosto bangolaužius rekonstruoja KVJU direkcijos skelbtą tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą laimėjęs bendrovių „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ (Vokietija) ir „Herbosch – Kiere N.V.“ (Belgija) konsorciumas.
Sunaikinto švyturio ilgesys
Visų Baltijos šalių uosto hidrotechnikos įrenginius sovietmečiu akylai stebėjo pasieniečiai, buvo draudžiama vaikštinėti molais. Taip buvo ir Klaipėdoje, tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę draudimai panaikinti. KVJU direkcijos iniciatyva ir lėšomis įrengus apsaugos turėklus, bangolaužiai vėl tapo miestiečių pamėgta atokvėpio vieta.
Melnragėje, prie šiaurinio molo, įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė, veikia kavinės „Ateik ateik“, „Baltasis ruonis“. Bangolaužiu pėdinančius žmones sveikina nuotaikingas klaipėdiečio skulptoriaus Sergejaus Plotnikovo kūrinys „Pasivaikščiojimas su žuvimi“.
Paminkinės plokštės molo senutėje primena šioje vietoje tarpukariu tragiškai žuvusius Lietuvos jūrų skautų jachtos „Budys“ buriuotojus, du iš Švedijos skridusius, avariją virš Baltijos jūros patyrusius ir nuskendusius lietuvius aviatorius.
Molą puošė Baltasis švyturys, vokiečių susprogdintas per Antrąjį pasaulinį karą. Teigiama, jog ne iš Mėmelio kilusio Rytprūsių poeto Simono Dacho apdainuotos Toravos Anikės skulptūra Teatro aikštėje arba prie Danės krantinės prigludęs mokomasis burlaivis „Meridianas“, o būtent šis švyturys yra tikrasis istorinis uostamiesčio simbolis.
Lietuvos jūrininkų sąjunga, kitos visuomeninės organizacijos, marinistai bangolaužių tvarkytojų prašo atkurti žmonių atmintyje įsirėžusį Baltąjį švyturį – ryškų miesto jūrinės tapatybės ir kultūros ženklą, įamžintą senuose pašto ženkluose, atvirukuose, banknotuose, fotografijose.
