Vėl atidaryta „Rotonda“ pasakojimų, įvairių meno kūrinių, kino filmų gausa gali varžytis nebent su kitu legendiniu restoranu „Neringa“ Gedimino prospekte.
Panašiu laiku sovietmečiu pradėjusios veikti „Neringa“ ir „Rotonda“ regėjo ir pakilimo, ir nuopuolio laikus. Ir dabar jau abi atvėrusios duris.
„Rotondoje“ mėgino kurtis ne vienas nuomininkas, tačiau koją vis kišo tai, kad nebuvo komunikacijų, o aplink – griežtai saugomas Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.
Istoriją rašys iš naujo
300 tūkst. eurų – tiek kainavo „Rotondos“ atnaujinimas. Dabartiniai šeimininkai neslėpė, kad kavinės remonto darbai užtruko ir atsiėjo daugiau, nei planuota.
Viena jų – Viktorija Emde pasidžiaugė, kad kavinė pradeda rašyti savo istoriją iš naujo. Tik jau ne kaip bohemos susirinkimo vieta, o parko restoranas su daug erdvės vaikams.
Kavinei lemtingi buvo 2020-ieji, kai savivaldybės paskelbtą „Rotondos“ patalpų nuomos konkursą laimėjo bendrovė „Gaminčiau ir gaminčiau“, jau turėjusi restoranų Vilniuje ir Nidoje. Su ja pasirašyta nuomos sutartis dešimčiai metų.
Įsipareigojimus šiemet perėmė kita tų pačių akcininkų įmonė „Senoji rotonda“.
„Visi darbai truko ilgai, nes čia nebuvo jokių komunikacijų – nei vandens, nei elektros, nei kanalizacijos. Net langų. Turbūt paprasčiau naują pastatą pastatyti negu tai, kiek čia visko reikėjo nuveikti“, – prisiminė V.Emde.
Sumanymų neįgyvendindavo
„Rotonda“ 1992-aisiais buvo uždaryta, patalpos tik po dvylikos metų buvo perduotos bendrovei „Gairė“. Šiai įmonei pardavus akcijas, 2012 metais buvo pasirašyta atnaujinta nuomos sutartis su „Vičiūnų“ restoranų grupe, kuri turėjo galioti iki 2017 metų.
Tačiau 2015-aisiais visas šios bendrovės teises perėmė „Matilda“, kuri po metų sutartį su savivaldybe nutraukė.
2018 metais kavinės „Rotonda“ nuomos konkursą laimėjo muzikinis klubas „Tamsta“, žadėjęs čia džiazo, klasikinės muzikos, poezijos renginius. Tik sumanymų ir vėl nebuvo lemta įgyvendinti.
Primena vaikišką karuselę
„Pastatą Vilniaus širdyje dažnas vadino „bamba“ arba „grybu“. „Rotonda“ iškilo 1957 metais jau pravalius subombarduotą Vilnių, kiek atsikvošėjus po deportacijų. Beje, niekas iš pat pradžių ledainės nevadino „Rotonda“. Tai buvo pati tikriausia „Pasaka“.
Tuo metu Vilniaus pilių teritorijoje šalia „Rotondos“ kūrėsi visokiausi juoko kambarėliai, lauko scenos, kioskai, buvo čia ir karuselių, sūpynių, dramblių fontane.
„Rotondoje“ būdavo visko, ko širdis geidžia, – rislingo, kavos ar ledų. Kaštonų kritimo dienom čia sėdėdavo dailininkų ir poetų būriai, veteranai ir senutės“, – „Rotondai“ skirtame apsakyme 1988 metais rašė poetas ir prozininkas Jurgis Kunčinas.
Savo atsiminimuose apie „Rotondą“ pasakoja ir muzikantas Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas: „Rotondoje“ su pankuojančiais klasiokais lankydavomės 1982–1983 metais. Jaunimas ten valgydavo ledus, gerdavo kavą su efedrinu ir be jo (efedrinas buvo kartūs lašiukai nuo slogos). Tai buvo pirmoji pankų banga, jie nešiojo siaurėjančias kelnes juostelėmis arba langučiais, galifė, senus dvieilius tėvų švarkus ir paltus, odinius sovietinius sandalus.“
O rašytojas ir poetas Tomas Arūnas Rudokas „Rotondai“ yra paskyręs miniatiūrą: „Jis ateina čia kasdien. Čia, į vasaros kavinę, panašią į didžiulę vaikišką karuselę... Jie, vaikai, sėdi už apvalių staliukų, geria kavą, rūko ir kalbasi apie gyvenimą.“
Teko uždažyti grafičius
Apie „Rotondą“ sukurta ir filmų. 1976 metais menininkas Artūras Barysas-Baras šioje kavinėje susuko kinematografinį Milano Kunderos stiliaus pokštą – 2 minučių trukmės „Anekdotą apie metrą“. Juostoje užfiksuotas tuometis hipiuojantis jaunimas.
Vaizdus iš „Rotondos“ galima išvysti ir režisieriaus Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“.
„Kai pradėjome ieškoti vaizdų, kokia tikrai buvo „Rotonda“, pasirodė, kad kasmet jos išvaizda keitėsi. O Kristijonas labai skrupulingai žiūri į istorinį tikslumą, tai ieškojome nuotraukų iš konkretaus laiko. Keista, bet jų Vilniuje nedaug yra likę.
Pagelbėjo fotomenininko Algirdo Šeškaus archyvai.
Perdažėme visą pastatą, uždažėme grafičius, pastatėme medinę tvorelę. Rekonstravome pastato išorėje ir ant vidaus sienų kadaise buvusius ornamentus, užrašą „Kava, ledai“ ant stogo.
Labai gaila, kad po filmavimo vėl grotomis uždarė „Rotondą“. Žinau, kad dukart į tą patį vandenį neįbrisi, bet jaunystės prisiminimai apie susibūrimus šioje vietoje, vakarus su kava ar vyneliu po „Rotondos“ stogu yra labai smagūs“, – pasakojo šio filmo dailininkas Galius Kličius.
Vietoj dviejų fontanų išdygo paviljonas
„Rotonda“ yra Bernardinų sode, senais laikais vadintame Jaunimo sodu. Statinys unikalus, Vilniuje tokio architektūros pastato daugiau nėra, o ir visoje Lietuvoje tokių nedaug.
Aštuonkampė rotonda su belvederiu, apjuosta ažūriniu žiedu, sukomponuota kaip dviejų geometrinių figūrų – apskritimo ir kvadrato – samplaika.
Tokie paviljonai parkuose būdavo statomi nuo Renesanso laikų, madingi jie buvo ir XIX amžiuje.
„Rotondos“ istorija prasidėjo 1951 metais. Architektas Aleksejus Grigorjevas parengė projektą, pagal kurį čia turėjo stovėti paminklas Aleksandrui Puškinui ir du fontanai.
1955 m. atidengtas paminklas poetui, bet vietoj fontano imta statyti paviljoną.
Projektuojamai vasaros kavinei architektas Gediminas Valiuškis pasirinko centrišką formą.
