Šis namas turi stiprų jausmą – lyg vieta ir būstas būtų sukurti vienas kitam. Dėl to aš ir iškeičiau savo šeimos gyvenimą iš Kopenhagos į Helsingiorą. J.Utzono darbo kokybė tokia reta šiandienos architektūroje, tokia gera, kad galiu ja mėgautis ir semtis įkvėpimo“, – aiškina pasirinkimą Martinas.
„O kaip, jūsų akimis, gyvename mes, lietuviai?“ – rodau interjero architektūros konkurso „Mano erdvė“ darbus M.Kallesøe, Danijos karališkosios dailės akademijos recenzentui, Orhuso architektūros mokyklos dėstytojui, profesionalui, kurio darbai publikuojami Danijos architektūros ir interjero žurnaluose, o išsakyti savo nuomonę jis kviečiamas į įvairius debatus ir diskusijas.
„Aukštas 2021 metų konkurso laimėtojų lygis, o aš ypač išskirčiau „Lojoteką“ (geriausias viešasis interjeras – edukacinis medijų centras „Lojoteka“, autoriai – architektūros studija „Inblum“. – D.K.). Puikus darbas, atliepiantis istorinį kontekstą, – tai vertinu labiausiai. Kitaip vertinu projektus, kurie gali atsirasti bet kurioje pasaulio vietoje, – tokių, matau, ir pas jus daug“, – svarsto Martinas.
„Bet kurioje pasaulio vietoje? Ačiū! Tai priimu kaip komplimentą mano šalies kūrėjams“, – atsakau.
Pasigilinti į danų architektūrą paakino bičiulio frazė po viešnagės Kopenhagoje: „Gera architektūra yra viena pagrindinių žmogaus teisių į pagarbą ir orumą.“ Toks įspūdis susidarė pasidairius ne tik po turistinę Danijos sostinės dalį – čia net socialiniai būstai suprojektuoti taip, kad atskirtis nebūtų justi jokia prasme. (Tai maloniai nustebina ir pasisemti įkvėpimo į Kopenhagą atvykstančius lietuvių architektus, puikiai žinančius, kaip liūdnai atrodo, tarkim, studentams Vilniuje skirti bendrabučiai.)
Danai yra užėmę tvirtą poziciją pasaulio architektūros žemėlapyje. XIV pasaulio architektūros festivalyje (WAF) 2021 -ųjų pasaulio pastato titulą laimėjo Kopenhagos „Amager Bakke“ pastatas – šiukšlių perdirbimo gamykla su slidinėjimo trasa, pėsčiųjų taku ir laipiojimo siena.
Tarptautinė architektų sąjunga (UIA) ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetas Kopenhagą paskelbė 2023-iųjų pasaulio architektūros sostine. Vienas Danijos sostinės užmojų – 2025 m. tapti pirmuoju pasaulyje miestu, neutraliu anglies dioksido išmetimo atžvilgiu.
Pastaruosius dvidešimt metų Kopenhagoje stulbinamu greičiu vyksta statybos: tarkim, molas, kur neseniai stovėjai su meškere rankoje, jau atitvertas daugiabučių kompleksu. M.Kallesøe, kaip ir jo kolegos iš kitų nedidelių architektūros studijų, neturinčių pakankamai raumenų laimėti grandiozinius projektus, džiaugiasi atsinaujinančiu miestu, tačiau neslepia apmaudo, kad ir jo šalyje nauja dažnai kuriama be kruopščiai išnagrinėto vietos konteksto, kartais be pagarbos tradicijoms ir dialogo su aplinka. Martinui neįdomi lengvai perskaitoma ir draugiška instagramui architektūra.
„Pinigai kalba. Mes laimėjome pragarą“, – nustebina jis, mat atrodė, kad tik Lietuvoje neišbrendama iš neskaidraus įvairių konkursų užutėkio. Jo galva, tam yra atsvara – architektūros studijos, pirmenybę teikiančios projektams, kuriuose yra galimybė dirbti atsižvelgiant į aplinką, istorinius sluoksnius, pademonstruoti meistrystę. (Tarp tokių studijų – ir „Archival Studies“ Kopenhagoje, kurios vienas įkūrėjų yra lietuvis Benediktas Burdulis.)
– Pastaruosius dvidešimt metų danų architektai įkvėpimo sėmėsi stebėdami Olandijos kolegų darbus. Kuo gi olandai ypatingi? – klausiu Martino.
– Taip, daugelis Danijos architektų įkvėpimo ieškojo Olandijoje ir pamiršo mūsų gražų palikimą bei tradicijas. Šiandien daug kalbama apie tvarią, ekologišką architektūrą. Vadinkite mane senamadišku, bet tokios nėra, yra tik gera architektūra. Tokia, kuri sukelia jausmą, kad tu tikrai priklausai tai vietai. Po įvairių diskusijų apie tvarią, žalią, ekologišką architektūrą susidaro įspūdis, kad reikia tik sumažinti statybos išteklių ir energijos sąskaitas iki nulio, kad tai, o ne apskritai architektūra yra svarbiausia.
Sutinku, pusiausvyra tarp medžiagų naudojimo ir žemės išteklių taupymo – būtina sąlyga, bet jos įkaite negali tapti architektūra. Juk tai menas, atskleidžiantis, ką reiškia būti žmogumi. Štai sėdite ant kėdės, jums atrodo, kad tai nieko nereiškiantis faktas, bet yra ilga istorija nuo kūrėjo pieštuko prisilietimo prie popieriaus lapo, kai jis pradėjo šią kėdę projektuoti, iki jūsų kūno pojūčių sėdint ant jos. Architektūra svarbi neišmatuojamiems žmogaus gyvenimo aspektams – ką matome, liečiame, ragaujame, ką jaučiame širdimi. Tad galutinis tikslas turėtų būti ir kultūriškai tvari architektūra. Kitaip joje nėra vietos žmogui.
– Atvykėliui iš Lenkijos karalienės ir didžiosios Lietuvos kunigaikštienės Bonos Sforzos užmoju išpuošto Vilniaus Kopenhagos ir visos Danijos architektūra atrodo per paprasta. Nežinantįjį architektūros kalbos suglumina atotrūkis, tarkim, tarp garsaus danų kūrėjo J.Utzono sumanytos kuklios Bagsverdo bažnyčios Herleve ir stulbinančio operos pastato Sidnėjuje. Kaip tai paaiškintumėte architektūros pirmokui?
– Bagsverdo bažnyčia tokia pat didinga kaip ir Sidnėjaus operos teatras, tik skirtingai. Sidnėjaus opera kvapą gniaužia dėl savo tūrio ir vietos, o Bagsverdo bažnyčia yra kukli, diskretiška ir subtili. Bet abu pastatai sujungia skirtingas statybos tradicijas ir skirtingas kultūras – jie yra tarpkultūriniai.
– Kuriate namus, vilas, biurus – kas būdinga būtent jums, galbūt turite savo braižą?
– Aš neturiu firminio stiliaus – nekenčiu to žodžio. Stilius yra susijęs su mada, o architektūra niekada neturėtų rūpintis mada. – Kokiuose namuose augote, kas jus įkvepia dabar, o ko nemėgstate? – Augau tipiškame Danijos šeimos name į pietus nuo Kopenhagos. Man gražu daug dalykų – gamta, moterys, menas. O erzina nežinojimas ir tinginystė.
– Ko turi būti jūsų namuose?
– Aistros, ryšio su gamta, knygų apie architektūrą, seno klasikinio danų dizaino baldų, sukurtų Børge Mogenseno ir Alvaro Aalto.
– Sakoma, kad visi architektai svajoja sukurti katedrą, jūs taip pat?
– Panašiai. Iš dalies tai pildosi – šiuo metu kuriu projektą, kaip tinkamai apsaugoti XII amžiaus Gurre pilies griuvėsius Helsingiore. Šios didingos istorijos pilies griuvėsiai tarsi atsidurs scenoje ir bus ne tik apsaugoti nuo tolesnio irimo, bet ir labai gerai matomi lankytojams
