Viena miesto bendrojo plano koregavimo projekto sudėtinių dalių – išanalizuoti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikius ir išnagrinėti miesto kompaktiško vystymosi galimybes.
Bendrojo plano pakeitimais nustatomos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos, o po plano korekcijų savivaldybė įsipareigos tose vietose plėtoti infrastruktūrą arba, kitiems asmenims tai padarius, kompensuoti išlaidas įstatymų nustatyta tvarka.
Šį darbą miesto savivaldybės ir savivaldybės įmonės „Kauno planas“ užsakymu atliko Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovas Evaldas Ramanauskas kartu su KTU profesoriumi Kęstučiu Zaleckiu.
– Apie kokią perspektyvą kalbame? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo vieno tyrimo autorių E.Ramanausko.
– Dabar atliekamo Kauno miesto bendrojo plano koregavimo metu galima panaudoti tik dalį atliktų tyrimų, tačiau savivaldybės atstovai užsiminė, kad per metus planuojama pradėti bendrojo plano keitimą pagal visą programą. Tuomet gali būti atlikti esminiai dokumento pakeitimai ir mūsų darbas gali būti panaudotas konkretiems uždaviniams.
– Kokį vaizdą susidarėte ir ko reikėtų imtis Kaune?
– Atlikome inžinerinės ir socialinės infrastruktūros analizę atskiruose miesto rajonuose. Centrinėje miesto dalyje ir tankiausiai užstatytose teritorijose inžinerinės infrastruktūros lygis neblogas, tačiau vertinant socialinę infrastruktūrą svarbu atskirų objektų išdėstymo sinergija su gyventojų tankiu, susisiekimo infrastruktūra. Pavyzdžiui, sinergijos nebus, jeigu didžiausias gyventojų tankumas nesutampa su didžiausiu paslaugų objektų tankumu.
Didžiausias gyventojų tankis yra Dainavoje, Kalniečiuose, Eiguliuose, Šilainiuose, Vilijampolėje, tačiau socialinės infrastruktūros išsidėstymas vidutinio lygio. Šiuose rajonuose tikslingas infrastruktūros tobulinimas ir gerinimas.
Itin daug dėmesio reikia Vilijampolei, nes šiame rajone yra daug gyventojų, tačiau infrastruktūra labai chaotiška.
Žaliakalnis susiformavęs gana optimaliai – gyventojų nemažai ir infrastruktūra neblogai išplėtota. Tai etaloninė struktūra.
Gera socialinė infrastruktūra Petrašiūnuose bei Palemone, tačiau šiuose rajonuose mažai gyventojų, todėl tikslinga didinti užstatymo tankį, pritraukti daugiau gyventojų.
Naujamiestyje, Senamiestyje ir Žemuosiuose Šančiuose daug socialinės infrastruktūros, patogus susisiekimas, gyventojų tankis didesnis už vidutinį. Čia tikslinga vykdyti apleistų teritorijų konversiją.
Miesto pakraščiuose – Romainiuose, Rokuose, Vaišvydavoje – mažas gyventojų tankumas. Šiuos rajonus galima pavadinti pagrindinėmis plėtros zonomis. Juose verta numatyti intensyvesnį užstatymą siekiant pritraukti daugiau gyventojų ir suformuoti gyvybingas kompaktiškas miesto dalis.
– Ar svarstant apie gyventojų pritraukimą į konkrečią vietovę savivaldybės administracija gali padaryti kokios nors įtakos?
– Viena galimybių valdyti urbanistinį vystymąsi – per infrastruktūros mokestį. Pavyzdžiui, jeigu gyventojų skaičius konkrečiame rajone yra pakankamas, savivaldybė gali netaikyti mokesčio lengvatos naujiems gyvenamiesiems pastatams.
Kitas būdas pritraukti gyventojus – parengti patrauklius teritorijų planavimo dokumentus, kuriais būtų užtikrintas optimalus gyventojų tankis, suplanuotas racionalus gatvių tinklas, želdynai, socialinė infrastruktūra.
Dabar matome, kad Kaunas ekstensyviai plečiasi į plotą be tinkamų urbanistinių projektų ir tokiu būdu prarandamos plėtros teritorijos, kuriose dar būtų galima sukurti kompaktišką miesto struktūrą.
– Projekto pristatymo metu kelis kartus svarstyta, ar Kauno plėtra yra chaotiška, ar tikslinė. Kokia ji?
– Esame teisinės bazės įkaitai. Dabartinio Kauno bendrojo plano sprendiniai, kurie buvo parengti 2013–2014 metais, turėjo būti detalizuoti. Tai tinkamai neatlikta. 2014 metais pasikeitus įstatymams teritorijų planavimo procesas buvo liberalizuotas, todėl nebuvo parengti reikalingi atskirų miesto dalių detalieji planai – tiesiog keičiama žemės sklypų paskirtis, jie dalijami į mažesnius.
Reikia atkreipti dėmesį, kad daugelis plėtojamų žemės sklypų, vykdant žemės reformą, grąžinti savininkams ne pagal miesto planus, o pagal ankstesnę agrarinę struktūrą, kuri visiškai netinkama miestams.
Miestas tokiu atveju praranda zonas, kuriose galėtų įrengti želdynus, reikiamus komunikacijų koridorius, žaliąsias jungtis, pėsčiųjų takus. Norint dabar tai padaryti tektų imtis labai nepopuliarios – žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Kita išeitis galėtų būti žemės sklypų konsolidacija. Jos metu galėtų būti atliekamas esminis žemės sklypų pertvarkymas skiriant proporcingą sklypo dalį viešajai infrastruktūrai.
– Neatsiejama Kauno dalis yra želdynai, tačiau dėl jų likimo taip pat netrūksta skirtingų nuomonių ir net ginčų.
– Gamtinę situaciją esame paveldėję – turime Nemuno pakrantes, šlaitus, suteikiančius Kaunui savitumo. Turime miško parkų – tai Panemunės šilas, Kleboniškio miško parkas, Lampėdžių miškas. Jais kauniečiai noriai naudojasi ir džiaugiasi.
Kalbėti vertėtų apie tas zonas, kur reikia kurti naujus želdynus. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad bent pusės hektaro ploto želdynas turėtų būti ne toliau kaip 300 metrų nuo namų.
Nesunkiai Kaune rastume vietovių, kur ši sąlyga neišpildoma, – tai Kazliškiai, Birutė, Linkuva, Sargėnai, Rokai, Vaišvydava.
– Ar galėtumėte įvardyti perspektyviausius Kauno rajonus, kuriuose žmonėms ateityje bus patogiausia gyventi?
– Tai labai sunku numatyti. Štai kai kuriose Vaišvydavos, Rokų vietovėse dabar plyti laukai. Jeigu čia būtų parengtas konkretus urbanistinis planas, kuriame būtų numatytos socialinės įstaigos, gatvių ir pėsčiųjų tinklas, patrauklus užstatymas, iškart pasakyčiau savo sprendimą.
Lengviau orientuotis į esamas, pažįstamas zonas – visi nori gyventi Žaliakalnyje, centre.
Neblogų perspektyvų turi Kalniečiai, Dainava, tačiau šiuose rajonuose reikia gerinti infrastruktūrą. Didelė bėda – automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas.
Jeigu Vilijampolė bus išskirta kaip prioritetinė plėtros teritorija, miestui pavyks parengti perspektyvų urbanistinį projektą ir įvyks konversija, rajonas gali atrodyti visai kitaip. Savo vieta jis nenusileidžia populiariausiems miesto rajonams.
