Palanga atsisveikina su L. L. Mardosu: ilgametis kurorto architektas kūrybiškai rašė miesto istoriją

Palanga neteko žinomo pajūrio kraštovaizdžio ir architektūros puoselėtojo, vieno iš svarbaus šio miesto architektūrinio veido kūrėjų Leono Laimučio Mardoso – ilgametis kurorto architektas mirė vasario 22-ąją.

Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2024-02-24 10:37, atnaujinta 2024-02-24 12:03

Apie netektį feisbuke pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

L.L.Mardosas gimė 1929 metų spalio 19 dieną Kaune. 1964 metais su pagyrimu baigė Lietuvos dailės institutą ir pradėjo dirbti Pramonės statybos projektavimo institute, o 1972–1977 m. buvo Komunalinio ūkio projektavimo instituto, kitaip vadinto Komprojektu, skyriaus vyriausiasis architektas.

1977 m. buvo paskirtas Palangos miesto savivaldybės vyriausiuoju architektu ir šiuose pareigose darbavosi vienuolika metų.

„Eidamas miesto vyriausiojo architekto pareigas, stengiausi išlaikyti tai, ką pradėjo pirmasis Palangos vyriausias architektas Alfredas Paulauskas, ką tęsė Albinas Čepys – puoselėti miesto parke idėją, – yra sakęs prieš keletą metų Savivaldybėje lankęsis L.L.Mardosas. Tuomet jis džiaugėsi, kad tokios pačios pozicijos Palangoje laikomasi ir šiandien.

Būtent šie trys architektai – A.Paulauskas, A.Čepys ir L.L.Mardosas – yra tam tikros Palangos architektūrinės epochos pradininkai bei puoselėtojai, padėję pamatus žaliosios Palangos – miesto, plėtojamo pajūrio gamtos parke, – koncepcijai, ir buvo itin ištikimi šiai savo pozicijai.

Todėl šiandien norėčiau prisiminti šiuos visus tris Palangos kūrėjus, nes, regis, vienas be kito jie tikrai netektų kūrybinės prasmės ir tai yra neišpasakytai puikus darbų tęstinumo pavyzdys“, – rašė Š.Vaitkus.

A.Paulauskas, buvęs vyriausiuoju Palangos architektu 1956–1963 m., suformavo kurorto pradinius urbanistinius pagrindus, kurorto estetinį architektūrinį įvaizdį, suplanavo ir vykdė pagrindinių gatvių, skverų, kvartalų, pastatų rekonstrukciją, sudėliojo, kaip turi atrodyti mažosios formos gatvių, paplūdimio dizaino elementai.

1963 m. Palangos miesto vyriausiuoju architektu tapo A.Čepys. Tuo metu kurorte buvo sudaryta visos Palangos poilsio zonos planavimo schema, 1971–1972 m. parengtas Didžiosios Palangos generalinis planas, vystoma „Vanagupė“, pastatyta daug poilsio namų, viešojo maitinimo įstaigų. A.Čepys asmeniškai Palangoje sukūrė ir įgyvendino per dvidešimt kurortinių objektų projektų, tarp jų parodų paviljonas „Kupeta“, vasaros skaitykla, kavinės „Molinis ąsotis“, „Laumės gryčia“, „Šachmatinė“. Architektas itin akcentavo kurorto estetiką architektūroje ir pagarbą pajūrio gamtai, atkakliai kovojo už kurorto žaliųjų plotų, želdinių, pastatų, skverų išlaisvinimą nuo erdves varžančių tvorų.

1977 m. jį pakeitęs L.L.Mardosas palaikė, tęsė ir puoselėjo abiejų savo pirmtakų Palangos kaip parko prie jūros rekreacinę ir architektūrinę viziją. Kartu su kitais architektais 1987 m. parengė itin svarbų ir didelės apimties planavimo dokumentą – Palangos bendrąjį planą, kiek vėliau – Palangos centro suplanavimo projektą.

L.L.Mardosas siekė, kad jokiais būdais nebūtų užstatomas pajūris, puoselėjo senąsias grafų Tiškevičių vilas ir tai vertino ne tik kaip labai svarbų istorinį, architektūrinį paveldą, bet ir Palangos autentiškumo ženklą. Jis buvo iniciatorius ir būtent jo dėka Palangoje įkurtas Skulptūrų parkas. Jo požiūrį išsaugoti J.Basanavičiaus gatvės kaip lėtų promenadų alėjos dvasią atspindi ir šio architekto suprojektuotas gyvenamasis namas bei kavinė „Monika“.

L.L.Mardoso kūrybinio palikimo esama visoje Lietuvoje, jam kartu su architektu J.Šipaliu buvo patikėta suprojektuoti ir Lietuvos atstovybės pastatą Maskvoje.

2005 m. L.L.Mardosas tapo A.Zavišos fondo nominacijos „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“ laureatu – taip įvertinti jo darbai plėtojant Palangos – miesto parke viziją, o 2013 m. už viso gyvenimo nuopelnus įteiktas Auksinis architektūros riterio ordinas.

„Svečius iš užsienio atsivesdavau ant jūros tilto ir parodydavau – kopos, pušynai, iš jų kyšantis bažnyčios bokštas. Čia yra Palanga. Pajūrį turime saugoti lyg savo akį – tai yra tikras turtas. Žmonės į Palangą važiuoja ne papietauti kavinėse, o pasimėgauti paplūdimiu, pasimaudyti. Todėl neleiskite užstatyti paplūdimių. Saugokite Palangą, puoselėkite ją“, – tokie buvo man bei Savivaldybės vadovams išsakyti paskutinieji L.L.Mardoso patarimai.

Nuoširdžiai užjaučiu Leono Laimučio Mardoso šeimą, artimuosius, architektų bendruomenę. Mielas Leonai, mes tikrai mylime ir mylėsime Palangą!“, – rašė Š.Vaitkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.