„Žmonių daugėja, o žemės ploto mažėja. Turime pradėti integruoti kapines į mūsų gyvenimą. Pavyzdžiui, jeigu miestas planuoja naują rajoną, o šalia jo – parką, tai tas parkas turi būti integralus, tinkamas poilsiui tiek išėjusiems, tiek vis dar esantiems šiame pasaulyje asmenims. Senąsias kapines taip pat norėtųsi paversti parkais“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“, kalbėdamasi su režisieriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu, pasakoja minėtos strategijos kūrėja.
Novatoriška idėja kurti naujo formato kapines gimė keturių Lietuvos architektų galvose, o prekių ženklų kūrėja prisijungė kaip jų idėjos vystymo ir strategijos kūrėja. Komandos narė sako, kad darbai vyksta intensyviai, tačiau rezultatą pamatysime dar negreitai.
„Ateities kapinių prekės ženklas vis dar yra kuriamas, nes jo atsiradimą iš tikrųjų labai stabdo sudėtingi biurokratiniai procesai. Manau, kad galutinį rezultatą pamatysime netolimoje ateityje, tačiau tikrai ne šiais metais – galbūt 2025 metų pabaigoje“, – darbų pabaigą prognozuoja ji.
A. Kamantausko laidoje „Kamantinėjimai“ kūrėja priduria, kad ateityje Lietuvos kapinėse galimai veiks ir dirbtinio intelekto paslauga, pavyzdžiui, artimiesiems bus suteikta galimybė užmegzti pokalbį su išėjusiais draugais ar giminaičiais.
„Man labai patinka tas integralumo momentas – manau, kad tai yra ne niūru, o ramu. Kai suvoki tą atėjimą ir išėjimą, tada tu taip nebesusireikšmini gyvenime. Man atrodo, į gyvenimo cikliškumą reikia žiūrėti natūraliai – nereikia per daug liūdėti“, – įsitikinusi ji.
Beje, Honkongo architektai dar 2012 m. buvo parengę „Plūduriuojančios amžinybės“ projektą – jūroje plaukiojančias kapines, kuriomis būtų siekiama sumažinti spaudimą mieste esančioms laidojimo įstaigoms. Tiesa, šis projektas taip ir nebuvo įgyvendintas.
