„Architektui patiko ta pieva, gal todėl ir nusprendė čia projektuoti namą“, – svarstė raseiniškis verslininkas Liudvikas Būzius, po beveik pustrečių metų trukusių statybų su šeima atšventęs įkurtuves.
Nors pats sakė, kad namas nėra ypatingas, turbūt nė vienam jį mačiusiam taip pavadinti šio kūrinio neapsiverstų liežuvis.
Šalia namų raudonais ir žaliais dvišlaičiais stogais naujasis monolitas apvaliais langais atrodo tarsi svetimkūnis ir greičiausiai yra tapęs vietos gyventojų karščiausių apkalbų objektu.
Tačiau kuklusis Liudvikas sakė dar negirdėjęs, kad jo namus kas būtų pavadinęs ateivių laivu, žaislų dėže ar dar kuo nors.
Tiesa, šeimininkas neslėpė kartais matantis, jog pravažiuodami žmonės sulėtina greitį, kad geriau įsižiūrėtų į nebūdingą periferijai architektūrą.
Iškart nurodė kryptį
„Labiausiai ir džiugina tai, kad ne Vilniuje ar Kaune atsirado šis namas, – sako jo kūrėjas žinomas architektas Gintautas Natkevičius. – Kai pirmą kartą susitikome su Liudviku, jis iš karto davė mums toną.
Pasakė: paprastą statinį galėtų bet kur susiprojektuoti.
Tačiau jam norėjosi, kad tam namui kas nors būtų truputį kitaip. Be to, jis pageidavo ne prabangaus, o patogaus būsto.“
Nuvykęs į vietą G.Natkevičius išties liko maloniai nustebęs. Pasak jo, Lietuvoje nedaug yra panašių vietų, kuriose nuo kalniuko atsivertų tokia plati perspektyva ir tiek toli akis užmatytų.
Tiesiog hipnotizuojantis vaizdas ir poilsis akims.
Architekto verslininkas prašė išsaugoti galimybę matyti tą panoramą – pievas, laukus, tolėliau esančio kaimo stogus.
Dabar nuo stogo terasos matyti net greitkelis Vilnius–Klaipėda, nors nuo namo yra už penkių kilometrų.
Buvo taip pat svarstoma iš terasos įrengti laiptus tiesiai į kiemą, tačiau vėliau šios minties atsisakyta.
Įrengė iliuminatorius
Kadangi įspūdingą vaizdą reikėjo matyti iš visų namo vietų, nutarta vietoj vienodų primityvių vitrininių langų įrengti milžiniškus iliuminatoriaus formos langus.
Iš išorės jie lyg ir neatrodo labai atviri, o viduje sukuria intymesnę aplinką.
Svarbiausia, kad skirtingo dydžio, esantys skirtingose kraštinėse ir skirtingo aukščio langai name kuria papildomų puikių emocijų.
„Tos skylės tikrai pasiteisino, – šypsojosi G.Natkevičius. – Pro pagrindinius stiklus matai stogus, o pro iliuminatorius – lyg kas nors keistų tuos vaizdus. Smagiai čia išėjo.“
Nuvažiavęs įamžinti jau įrengto L.Būzio namo šešerius metus architektūrą Lietuvoje fiksuojantis fotografas Leonas Garbačauskas buvo priblokštas.
Šį G.Natkevičiaus kūrinį jis net palygino su 1930-aisiais Čekijos mieste Brno pastatyta Tugendhatų šeimos vila.
Tuo metu tai buvo ne namas, o kosminis laivas, nusileidęs ant žemės, mat nieko panašaus niekas nebuvo nei statęs, nei matęs. Beveik po 90 metų šis namas yra puikus – vokiečių architektas Ludwigas Miesas van der Rohe labai toli žvelgė į priekį.
„Tą patį galiu pasakyti apie raseiniškio namą – jo vertė laikui bėgant tik didės“, – neslėpė susižavėjimo L.Garbačauskas.
Patiko miesto parkas
„Tikrai taip nenorėjome išsišokti su tuo namu, bet architektui patiko dirbti, man irgi buvo įdomu, gal todėl viskas taip ir išėjo“, – kalbėdamas apie savo namą šeimininkas tarsi norėjo likti nuošalyje.
Tai kodėl gi verslininkas kreipėsi į G.Natkevičių – architektą, kurio dauguma suprojektuotų namų priverčia praeivius atsigręžti?
Priežastis paprasta – jis sukūrė Raseinių miesto centrinį parką, o jis Liudvikui patiko.
Statybinių bei ūkinių medžiagų verslą turintį ir nuolat naujovėmis besidomintį raseiniškį G.Natkevičius vadino provincijos poetu – kietu vyru „su cinkeliu“.
„Būna, atvažiuoji pas klientą į Raseinius, Tauragę ar Jurbarką ir supranti: tai išskirtiniai žmonės, kurie galėtų drąsiai savo verslą perkelti į didmiesčius.
Bet ne – jie kuria provincijoje, yra kuklūs ir paprasti, buria aplink save žmones, kuriems suteikia galimybę augti, tobulėti.
Jie yra tikri herojai, todėl labai džiaugiuosi, kad būdamas architektas galiu tokių pažinti“, – dar anksčiau apie tokius užsakovus yra pasakojęs G.Natkevičius.
Prabangos – nė kvapo
Beje, 300 kvadratinių metrų ploto L.Būzio namas įrengtas gana kukliomis medžiagomis.
„Jokios elektronikos neprigrūsta, tik paprastas geoterminis šildymas. Viskas, ko reikia.
Garažas ir stoginė automobiliams, sporto kambarys, pirtis su sūkurine vonia ir gyvenamosios patalpos šeimos nariams“, – vardijo šeimininkas.
Pasak architekto G.Natkevičiaus, taip dar sykį galima įsitikinti, kad ne prabanga kuria architektūros vertę, o erdvė ir jos diktuojamas scenarijus.
„Tai yra labai stipru“, – savo klientais džiaugėsi kūrėjas.
