Legendinis pasaulio dangoraižis Dubajaus „Burdž Chalifa“ gali netekti Gineso rekordininko titulo, jeigu Saudo Arabijai pavyks įgyvendinti savo planus – pastatyti dar didesnį „Karalystės bokštą“ antrame pagal dydį mieste Džidoje. Pastato aukštis siektų 1000 metrų, skelbia CNN.
Tiesa, „Business Insaider“ įspėja per daug nesidžiaugti naujų dangoraižių atsiradimu. Paprastai aukščiausių pastatų dygimas sutampa su ekonominiu sunkmečiu.
Aukštis – vienas kilometras
Jau kitą savaitę prasidės pirmojo pasaulyje 1 km aukščio bokšto statyba. „Burdž Chalifos“ aukštis yra 827 metrai.
„Saudi Gazette“ rašo, kad bendras Džidoje atsirasiančio dangoraižio plotas sieks apie 530 tūkst. kvadratinių metrų.
O kainuos 1,23 milijardus JAV dolerių (per 3 mlrd. litų). Prognozuojama, kad jis bus 200 aukštų, iš kurių 160 bus gyvenamieji, pastatas. Iš dangoraižio turėtų atsiverti vaizdai į Raudonąją jūrą.
Dangoraižyje veiks 59 liftai, iš kurių penki – dviaukščiai.
Betoną į viršų pumpuos
„Advanced Construction Technology Services“ konsultantai neseniai paskelbė išbandantys medžiagas, kuriomis galėtų pastatyti 1 km aukščio dangoraižį. Ruošiantis didžiojo „Karalystės bokšto“ statybai ketinama patikrinti maždaug 80 tūkst. tonų plieno ir apie pusę milijono kubinių metrų betono.
Taip pat bus siekiama išsiaiškinti, ar betoną galima pumpuoti į tokį aukštį.
Pakelti betoną tūkstantį metrų – nemenkas iššūkis. Greičiausiai inžinieriai naudos tokius pačius metodus, kaip ir statant „Burdž Chalifą“. Tada betonas į viršų buvo stumiamas pompa. Tai buvo daroma naktimis, kai temperatūra pakankamai nukrisdavo, kad jis per greitai nesustingtų.
Problema – vėjas
Tokio aukšto objekto statybos – ypač pakrantėje, kur joms gali kenkti jūros klimatas – tikras žygdarbis. 60 metrų gylio pamatai privalės būti tokie, kad atlaikytų sūrų jūros klimatą. Štai kodėl ketinama išbandyti skirtingus betono gaminius.
Dar vienas išbandymas tokiems dangoraižiams – vėjas. Dėl jo aukštieji pastatai paprastai statomi kintančių formų.
„Kadangi forma keisis kas kelis aukštus, vėjo krūvis pasiskirstys aplink pastatą – nebus taip ekstremalu, jei jis būtų vientisas“, – „Construction Weekly“ paaiškino Gordonas Gillas, vienas projekto bendraautorių.
Nors ir labai ambicingas, Karalystės bokšto projektas greičiausiai bus įgyvendintas.
„Šiais laikais mes galime pastatyti kilometro, o gal ir dviejų kilometrų bokštą. Norėdami pastatyti bet ką aukštesnio, nei tai, turėtume paruošti daug namų darbų“, – sakė Aukštų pastatų tarybos vadovas Sang Dae Kim.
Nuosmukio pranašas?
Ar išties įspūdingų dangoraižių statybos gali būti siejamos su artėjančiu sunkmečiu?
„Business Insider“ primena, kad prieš dvejus metus tarptautinė finansinių paslaugų grupė „Barclays“ paskelbė, kad rekordinio aukščio pastatų statybų karštinė sutampa su ekonominių nuosmukių pradžia.
Dangoraižiai šalies ekonomikai nepadeda, priešingai – dažniausiai milžiniško pastato statymas reiškia mažų mažiausiai recesiją ar net ekonominę krizę.
Remiantis Dangoraižių indeksu, per pastarąjį šimtmetį beveik visų dangoraižių išvakarės sutapdavo su šalies ekonominių rodiklių sumažėjimu. Vienas geriausių pavyzdžių – Jungtinės Amerikos Valstijos. 1928 metais, spalio 23 dieną, JAV buvo pastatytas 319 metrų siekiantis pastatas – Niujorko „Chrysler“ dangoraižis. Tuo metu tai buvo aukščiausias pastatas visame pasaulyje. Deja, ekonominio pranašumo šiai supervalstybei jis neatnešė – tik pagreitino Didžiosios ekonomikos krizės – Didžiosios depresijos – pradžią.
1996 metų kovo mėnesį Malaizijoje buvo baigtos 452 metrus siekiančio dangoraižio statybos. Po maždaug šešių mėnesių šalį pasiekė nemaloni žinia iš Azijos finansų centro – vertybinių popierių birža neteko pusės 1997 metais turėtos akcijų vertės.
Dar vienas liūdnas ekonomikos smukimo pavyzdys – 2009 metų spalio mėnesį Dubajuje pastatytas 828 metrų dangoraižis „Burdž Chalifą“. Po dviejų mėnesių Artymųjų Rytų sostinė tapo globaline finansinės krizės priežastimi, sutrikdžiusia sėkmingam rinkų vystymuisi.
Toks pats likimas persekiodavo ir kitas šalis, kurių didžiuosiuose miestuose buvo statomi dangoraižiai. Ne išimtis buvo ir Niujorke esantis Pasaulio prekybos centras – iki 2001 m. stovėjęs 7 pastatų kompleksas, iš kurių išsiskyrė du 110 aukštų dangoraižiai. Taip pat – „Empire State“ pastatas.
„Barclays“ apžvalgoje teigiama, kad dangoraižių statymas sąlygoja ekonomines nesėkmes dėl to, kad juos statydamos šalys labai įsiskolina – pasiima milžiniškus kreditus.
Tad naujasis Karalystės bokštas nėra svarbus vien tik kaip būsimas aukščiausias pasaulio statinys.
„Barclays“ analitikas Andrew Lawrence'as sakė, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ir į aplink pastatytų dangoraižių kiekį, nes aukščiausi pastatai retai stovi vieniši.
A.Lawrence'o nuomone, investuotojai turėtų itin atidžiai stebėti statybų karštligę Kinijoje, Indijoje ir Saudo Arabijoje.
Daugiau architektūros - mūsų "Facebook" paskyroje!
Parengė Giedrė Balčiūtė
