Neliko arogancijos
Praėjusią savaitę įvykusioje parodoje išskirtinio dėmesio sulaukė tie gamintojai, kurie bandė sau ir visiems atsakyti į klausimą, kas yra šiuolaikinė prabanga.
Dar ne visai atslūgus sunkmečio bangai apie prabangą tarsi derėtų kalbėti pašnibždomis. Tačiau norintiems sėkmingai konkuruoti itin prabangių baldų rinkoje gamintojams šiandien jau reikia suprasti akivaizdžiai kintančius vartotojų poreikius. Vokietijos ir kaimyninių Europos šalių rinkos tam tinka tobulai. Vokiečiai apskaičiavo, jog baldams statistinis vokietis kasmet išleidžia daugiausia pinigų pasaulyje – 390 eurų (1345 litus).
Bendrovės „Beola“ direktorius Naglis Nasvytis jau keletą dešimtmečių nepraleidžia nė vienos „Imm cologne“ parodos. Ir jis pritaria, jog šiuolaikinė prabanga aukščiausiame baldų pramonės segmente pastaraisiais metais keičia veidą.
„Prabanga nebėra tokia demonstratyvi ar arogantiška, labiau linkusi į santūrumą ir subtilumą. Prabangūs baldai šiandien savo statusą labiau pabrėžia per nepriekaištingą kokybę, dėmesį detalėms, natūralias medžiagas, santūrias spalvas, unikalų ir autentišką dizainą. Tai buvo pastebima daugelio gamintojų stenduose“, – sako N.Nasvytis.
Reiklus ir išmanus vartotojas
Žinomiausių baldų kompanijų atstovai pripažįsta, jog ekonominė krizė pakeitė vartotojų pirkimo įpročius, jų poreikius ir požiūrį į prabangą. Tad koks gi tas vartotojo paveikslas po krizės?
„Šiandien pirkėjas nebenori permokėti vien už šmaikštų baldo pavadinimą ar garsaus dizainerio, kuriuo šiandien tituluojama net Victoria Beckham, pavardę, – sako N.Nasvytis. – Šiandien vartotojo nežavi sudėtingi konceptualūs sprendimai ar Liudviko XVI krėslo kopija. Nebent ji būtų itin tiksli, atkurta pagal autentiškus brėžinius.“
Kaip gamintojai siekia išsiskirti iš kitų? Preciziška kokybė, natūralios medžiagos, aukščiausio lygio apdirbimas baldams suteikia aukštą pridėtinę vertę, kuri metams bėgant tik auga.
N.Nasvytis pastebi, kad šiandien vartotojų žvilgsniai krypsta į baldus, turinčius autentišką gamybos ir dizaino istoriją. Kaip vieną pavyzdžių jis mini austrų kompanijos „Team 7” parodoje pristatytą naujovę – spintelių sistemą „cubus pure“.
„Šios spintelės pasižymi santūriu dizainu, tačiau įdomiausia, jog jų fasadams gaminti naudojami ąžuoliniai poliai iš Venecijos. Ant spintelės matyti unikali ąžuolo faktūra, kurią pusę amžiaus, o kartais net ir visą šimtmetį skalaudamas kūrė Venecijos kanalų vanduo ir savo pėdsakus paliko kinivarpos.“
Sunku nesutikti, jog daugelis už galimybę savo namuose turėti dalelę Venecijos sutiktų sumokėti papildomai, bet daug svarbiau, kad tokius baldus įsigyja žmonės, gerai suvokiantys jų vertę ir todėl suprantantys, už ką moka“, – įsitikinęs N.Nasvytis. Moderni dizaino klasika grįžta su trenksmu
Šiųmetėje Kelno parodoje buvo galima pamatyti kaip niekada daug į serijinę gamybą sugrąžintų minkštųjų ir korpusinių baldų modelių. Bet tai jokiu būdu nereiškia, jog baldininkams pritrūko originalių idėjų.
Autentiškumas daugeliui siejasi su močiutės supamuoju krėslu ar šeštojo dešimtmečio baro krėslu, įsigytu sendaikčių turguje. Intriguojančią istoriją gali papasakoti baldai, sukurti prieš kelis dešimtmečius ar net pusę amžiaus.
Arba tokie, kurių brėžiniai iki šiol dulkėjo, nors jų autoriai jau įtraukti į dizaino vadovėlius ir chrestomatijas. Taip pat baldai, atlaikę laiko išbandymus ir įrodę, kad moderni jų dizaino kalba išliko gyvybinga ir įkvepianti.
Vokietijos minkštųjų baldų gamintojas COR šiemet atšventė sofos „Conseta“ serijinės gamybos 50 metų jubiliejų, o spintų sistemų gamintoja „Interlubke“ vėl pradėjo gaminti knygų lentynų sistemą „studimo“, kurios dizainą „team form ag“ sukūrė dar 1977 metais. Šiemet „Imm cologne“ tik patvirtino, jog tokie baldai kaip niekada anksčiau nusipelnė, kad į juos vėl būtų nukreiptos prožektorių šviesos.
