- Kokia yra dizaino kritiko ar jūsų asmeninė, kaip dizaino kritiko, misija?
- Aš kritiką matau kaip dialogą su dizaineriais. Esu įsipareigojęs profesijai, todėl rašydamas ir skleisdamas kritines mintis, prisidedu prie profesinės kokybės tobulinimo. Jei aš asmeniškai galiu padėti žmonėms suprasti ir susiformuoti nuomonę, kokiam taške mes šiandien esame, aš esu patenkintas ir laimingas. Interneto dėka šiandien kiekvienas gali užsiimti kritika – tai nebėra izoliuota pozicija.
- Koks jūsų išsilavinimas ir kaip tapote tuo, kuo esate šiandien?
- Aš mokiausi Eindhoveno dizaino akademijoje (Nyderlanduose). Norėjau tapti industriniu dizaineriu nuo pat tada, kai aptikau, kad tokia profesija egzistuoja. Tuo metu to mokė tik dvi mokyklos ir buvo priimama labai nedaug žmonių. Kai pradėjau studijuoti, pastebėjau, kad mano apmąstymo įgūdžiai yra geresni nei projektavimo galimybės.
Sunkiausias klausimas, kurį man žmonės užduoda, yra ką aš dirbu. Norėčiau atsakyti dviem žodžiais, bet man tas niekada gyvenime nepavykdavo. Tačiau ši pozicija tampa vis labiau įprasta. „Twitteryje“ galima pastebėti, kad jaunų žmonių gyvenimo aprašymai yra pakankamai eklektiški.
- Dizaino apibrėžimas ir išraiška stipriai prasiplėtė. Kokių įgūdžių galima tikėtis iš žmogaus, šiandien save vadinančio dizaineriu?
- Nors dizainerio sąvoka yra paplitusi kaip niekad iki šiol, aš manau, kad ji per plati, kad apibrėžtų konkrečius įgūdžius. Dizainas reiškia labiau mąstymo būdą nei įgūdžius. Tai nėra blogai, bet naudoti šį terminą profesijos apibrėžimui tampa praktiškai nebeįmanoma. - Ką patartumėte dizaineriams ir jų klientams šalyse, kuriose dizaineriai dar neįgavo tokio pasitikėjimo ir nėra taip stipriai įtraukiami į procesus?
- Geras klausimas: Vakarų Europoje įtikinti ir pelnyti klientų bei visuomenės pasitikėjimą užtruko trisdešimt metų. Tai didelė misija, atlikta nuo 7-ojo dešimtmečio. Šiandien situacija yra visiškai kitokia. Visuomenė pasikeitė ne tik Vakaruose, bet ir BRIC (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija – aut.past.) bei besivystančios ekonomikos šalyse. Aš manau, kad būtent visuomenė stumtelės gamintojus ir klientus link to.
- Kaip vertinate dizainerių iš tokių šalių, kaip Lietuva, galimybes konkuruoti globalioje rinkoje?
- Rinka yra globali, nepriklausomai nuo to, norime mes to ar ne. Jei sukuriame kažką ir parduodame internetu, klientai ateis iš viso pasaulio. Šiandien pasaulinė rinka yra prieinama visiems. Šia prasme bet kas iš Vilniaus turi tokias pačias galimybes, kaip esantis Niujorke ar Milane. Bet žinoma, ne internetinė industrija koncentruojasi konkrečiose vietose.
- Kai kuriose šalyse ir visuomenėse egzistuoja didesnis dizaino supratimas - ar tai klaidingas įspūdis? Kodėl taip nutinka?
- Aš manau, kad dizaino suvokimas yra vienaip ar kitaip kultūriškai apibrėžtas. Tai praėjusio amžiaus postindustrinis reiškinys. Neturtingesniuose regionuose, pavyzdžiui, Afrikoje, buvo tradiciškai mažiau dėmesio taikomajam menui. Menas turi tam tikrą statusą, o taikomasis – ne.
- Kokie karščiausi iššūkiai šiandien kyla šiandien verslui bendradarbiaujant su dizaineriais?
- Aš manau, kad galiausiai reikšmingiausias yra santykis tarp kliento ir dizainerio. Klientas turi pasakyti dizaineriui,ką tiksliai padaryti, o dizaineris neturi kurti nuosavo dalyko. Tai turi būti tikras dialogas, paremtas tikru įsiklausymu vienas į kitą.
- Kokie turėtų būti valdžios santykiai su dizainu?
- Tai labai priklauso nuo pačios šalies ar miesto. Helsinkio interesas dizainui yra visiškai kitoks nei, tarkim, Klaipėdos ar Murmansko. Tas pats galioja ir šalies mastu. Kai dizaino industrija yra tiesiogiai susijusi su miesto ekonomika, tuomet valdžia, manau, turi atlikti savo vaidmenį. Pavyzdžiui, aš dalyvauju vietinėje dizaino programoje Roterdame, Nyderlanduose. Labai svarbu skatinti gyvybingą kultūrą, įtraukiančią dizainerius – kad jie būtų gerai informuoti, galėtų sąveikauti ir plėtoti dialogą.
- Savo naujausiame straipsnyje teigiate, kad išsipūtęs dizaino burbulas sprogs. Kokios bus ilgalaikės šio sprogimo pasekmės?
- Aš manau, kad ir vartotojai, ir užsakovai taps įtaresni, kaip nutiko ir su reklamos bei architektūros rinka. Mes nebepasitikime reklamos industrijos atstovais taip, kaip 7-ajame ar 8-ajame dešimtmetyje. Tam tikra prasme dėl to ši industrija tapo sąžiningesnė, kai, tuo tarpu, dizaino industrijoje šiandien vyksta priešingi procesai.
- Kokia proporcija jūsų gyvenimą šiuo metu užpildo kritika ir įvairių projektų kuravimas?
- Aš nuolat inicijuoju dizaino projektus ir rašau, dėstau ir vedu konferencijas bei kitus renginius. Taip jau yra keletą dešimtmečių ir nemanau, kad artimiausiu metu pasikeis.
