Kai juodu tik pradėjo kalbėtis apie nuosavo būsto įsigijimą, Paulius pirmiausia panoro apžiūrėti visas netradicines patalpas, kurias galima įsigyti Vilniuje, todėl pora per kelis mėnesius aplankė kone visus sostinės loftus.
„Buvome labai nustebę, kiek daug yra nusaldintų loftų, – lygiomis sienomis ir net marmuro grindimis, su išpuoselėtais, tvarkingai apšviestais kiemais. Tačiau mes ieškojome kitokio: su industriniu kiemu, betonine laiptine ir nepatogiu suplanavimu. Gal kam mūsų pasirinkimas atrodė neprotingas, bet tik toks loftas mums siejasi su jaunyste ir laisve“, – paieškas prisiminė Paulius.
Laisvę jie rado buvusios radijo detalių gamyklos „Elfa“ patalpose.
Beveik 16 metrų ilgio ir 6 metrų pločio patalpų ten ilgai niekas nepirko – traukinio vagoną primenantis būstas neatrodė patogus gyventi. Bet tik ne porai, kuri dairėsi netradicinių namų. Tiesa, kaip ir dauguma loftų gyventojų, Eglė ir Paulius ketino įsirengti čia antresolę. Bet iš pradžių nutarė sukonstruoti laikiną, kad galėtų išbandyti, kaip seksis su ja gyventi.
Ir ką gi – 1,65 metro aukščio patalpoje antresolė slėgė, buvo nejauku nei ant jos miegoti, nei po ja vakaroti. Po savaitės tokio suplanavimo atsisakyta.
„Patalpos aukštis suteikia laisvės pojūtį, o padalijus patalpą jis dingo. Norėjome turėti funkcionalią erdvę, kurioje kiekvienas kvadratinis metras būtų panaudotas protingai“, – pasakojo naujakuriai, po šių bandymų nutarę kreiptis į profesionalą.
Interjero dizaineris Andrius Byčenkovas iškart pasiūlė bent 20 jų būsto įrengimo eskizų. Iš jų pora išsirinko 5, vėliau – 2. Ir kai jau beveik nusprendė, kurį iš tų dviejų pasirinks, netikėtai sulaukė dizainerio skambučio. „Viskas bus dar kitaip! – rėžė Andrius. – Jūsų lofte nebus nė vienos sienos, tik vienas labai didelis baldas.“
Beveik 8 metrų baldas – kurio vienoje pusėje bus virtuvės spintelės su visa ten įtaisyta buitine technika, o kitoje – drabužių spintos ir vonios kambario spintelės.
Idėja tuoj pat buvo palaiminta. Ir tualetas be sienų? „Jį dengia matinio stiklo durys bei skaidrus stiklas virš jų. Vonia nuo miegamojo lovos taip atskirta tik stiklo plokšte“, – paaiškino Andrius.
Baltas pusiau blizgaus paviršiaus baldas, kurį pagamino meistrai iš Druskininkų, nebuvo pirmasis pirkinys šiame lofte. Pirmoji iš internetinės parduotuvės atkeliavo vonia, mat vyko jų išpardavimas.
„Mūsų namuose beveik visi daiktai pirkti per išpardavimus ar nukainojimus. Arba buvo parodų ir parduotuvių ekspozicijose – paprastai tokių daiktų būna pažeistos tik pakuotės, o kaina gerokai nuleista“, – šypsojosi kelių įmonių vadovas.
Jis buvo apstulbęs, kad panašių baldų, šviestuvų, aksesuarų ar santechnikos kainos skiriasi ne keliomis šimtinėmis, o keliais kartais.
„Pavyzdžiui, viename populiariame salone išvydome medinį šviestuvą, kuris labai patiko, bet mums buvo per brangus, kainavo 2 tūkst. litų. O štai Kaziuko mugėje panašų radome už 200 litų. Mes tikrindavome kiekvieną prekę, lygindavome jų kainas skirtingose parduotuvėse“, – pasakojo Paulius. Per metus su Egle jie aplankė kone visas statybinių medžiagų, baldų ir interjero aksesuarų parduotuves ne tik Vilniuje, bet ir Kaune.
Žinoma, tai surijo daug laiko, bet jiems tai patiko.
„Patys įsirengdami namus prie jų labai prisirišome, kiekviena čia atkeliavusi smulkmena turi savo mažytę istoriją, todėl šiandien visiškai neabejojame, kad lofte taip puikiai jaučiamės tik todėl, kad patys jį sukūrėme. Sukūrėme savo namų emociją“, – šiltai kalbėjo abu.
Brokuota lentyna jų namuose virto kavos staliuku. Laikina knygų lentyna, kurią per naktį garaže mylimajai pagamino Paulius, atkeliavo iš Eglės nuomojamo buto, ant virtuvės stalo trys betoninės trinkelės tapo stilingomis žvakidėmis, o paveikslus virš miegamojo lovos šeimininkai nusipiešė patys.
Visus juodus darbus namuose irgi atliko jie: sienas dažė, grindis tvarkė, skuto ir šveitė lubas. Beje, jose įmūrytą statybininko darbo pirštinę paliko – juk kažkam buvo labai smagu ją ten paslėpti.
Ar skaičiavo, kiek jiems kainavo įrengti būstą? Žukai gūžčioja pečiais.
„Neturėjome darbų vykdytojo, nesamdėme statybininkų brigados, tik pavienius statybininkus. Kaipgi apskaičiuoti įrengimo kainą? Tarkime, jei reikėtų vertinti paveikslą, kaip nustatytum jo kainą? Pagal sunaudotus pieštukus ir dažus ar pagal tai, kiek už jį norėtų gauti dailininkas? O gal pagal tai, kiek galėtų mokėti pirkėjas?“ – svarstė pora.
Dabar ji išgyvena laukimą, mat dar šį mėnesį ketina švęsti įkurtuves. Jos užtruko, nes šeimininkai ta proga būtinai norės užkurti krosnelę. Todėl kai tik meistrai įrengė kaminą, Eglė su Pauliumi aptarė svečių sąrašą.
