„Gerą ir patogų interjerą sudėtingiausia įrengti 30–50 kv. metrų erdvėje“, – prisipažino 12 metų darbo patirtį turinti Enrika. Panašiai tiek pat metų interjerus kuria ir Vida, tik didžiąją dalį būstų ji įrengė ne Kaune, o Čikagoje.
Nediduką butą Kauno Žaliakalio rajone jos projektavo abi.
Paprastai mažose erdvėse architektai šeimininkams siūlo įrengti studijos tipo butus, kai vienoje erdvėje įkurdinamos visos namų funkcinės zonos. Tačiau kauniečių pora svajojo apie kitokius namus – su prieškambariu, virtuve, valgomuoju, vonios kambariu, svetaine ir miegamuoju su durimis. Visa tai turėjo sutilpti 47 kvadratiniuose metruose!
Atrodo, norai – neįgyvendinami, tačiau architektes jie taip užkūrė, kad netrukus galvose gimė, o vėliau į brėžinius sugulė sprendimas, tapęs svarbiausia šių namų ašimi.
Buto viduryje jos suprojektavo kubą, kuriame sutalpino virtuvę, krosnelę, ūkinę (ten – katilas, skalbyklė, džiovyklė) bei drabužių spintas.
Be to, kubas namuose sukūrė papildomas judėjimo zonas, o tai itin svarbu nedideliame bute – jį, pavyzdžiui, galima apeiti aplink ir todėl nesijauti gyvenąs dėžėje. Pagrindiniam interjero dalyviui buvo parinktas tamsiai mėlynas blizgus paviršius. „Rizikinga, bet ši spalva kubui puikiai tiko, – sakė Enrika. – Ir šeimininkė juo patenkinta, integruotoje virtuvėje patogu gaminti ir kartu bendrauti su šeimos nariais ar svečiais, kurie tuo metu sėdi prie pietų stalo.“
Suskirstytas atskiromis zonomis šis butas tarsi stebuklingai prasiplėtė. Naujakuriai, pasakojo architektės, vakarienei laisvai gali priimti keliolika draugų, kurie sutūpia skirtinguose kampuose, tad vietos atrodo apsčiai. Vasarą svečiai persikelia į 9 kv. metrų terasą.
Nedideliame bute įspūdingai atrodo didžiuliai šiuolaikinės tekstilės meno kūriniai.
Beje, kad svetainės sieną puošia Loretos Švaikauskienės tekstilė, nė už ką nepasakytum – atrodo, kad tai kūrinys iš porceliano.
Virš sendaikčių turguje įsigytos Viktorijos laikų komodos kabo juoda Ingos Likšaitės tekstilė.
„Šis kūrinys suteikė namams naują veidą. Kartu su senoviniu baldu taip gerai suskambo, kad tapo stilingiausiu buto kampu“ , – architekčių meno skonį gyrė namų šeimininkai.
Jie ir patys daug dėmesio skyrė namų tekstilei. Užuolaidos, pagalvėlės, kilimai – pageidavo, kad jie būtų tik kokybiški, autentiški, o ne pigūs iš prekybos centrų. Šeimininkams svarbu, kad šiuos daiktus būtų gera liesti ir kad namuose norėtųsi vaikščioti basomis.
Ar Žaliakalnio buto interjerą galima vadinti moderniu?
„Interjero ergonominiai sprendiniai – modernūs, tačiau dekoratyviniai elementai ir detalės primena Kauno tarpukario metų architektūros manieras. O apskritai šis butas nuo pirmųjų brėžinių mums priminė elegantišką jachtą.
Sienas, grindis, lubas, santechniką rinkome kokybiškus, nes jie ilgaamžiai, laikui bėgant tarsi įgaunantys brandos.
O štai baldus – tai, ką vadiname kilnojamuoju turtu, pirkome paprastesnius. Stalai, sofos ar kėdės – tai tik interjero scenos papildymas. Bet kada juos galima pakeisti kitais, namų estetika dėl to nenukentės“, – darbo užkulisius pravėrė Enrika su Vida.
Tačiau kaip tai suderinti, kur pataupyti, kur negailėti ir kokius netikėtus meno kūrinius galima suplakti į vieną bendrą interjero kokteilį? Į tokius klausimus atsakymus turi tik profesionalai.
Dar daugiau interjerų rasite mūsų “Facebook“ !
