Saulėtą paskutinę rugpjūčio savaitę V.Adamkus kasdien po kelias valandas praleido rezidencijos kieme.
Pušų ir ryškiaspalvių gėlynų apsuptoje terasoje jis skaito knygas, rašo dienoraštį arba panyra į prisiminimus.
„Kasdien grožiuosi mane supančia gamta ir mąstau, kad nėra pasaulyje gražesnės vietos už šią. O juk esu matęs daug puikių kampelių – beveik visą pasaulį apkeliavau, išskyrus Afrikos žemyną“, – kalbėjo šeimininkas.
Žolę aplink 530 kvadratinių metrų namą pjauna sodininkas, o gėles prižiūri ir Alma Adamkienė (88 m.).
Buvusios pirmosios šalies ponios subtilus stilius justi ir rezidencijos viduje. Ji pasirūpino, kad prieš įkurtuves 2003 metais šiame senos statybos rekonstruotame name būtų įrengta šiuolaikinė virtuvė.
Šalia jos – valgomasis su dideliu stalu ir indauja, pilna A.Adamkienės įvairiose šalyse surinktų suvenyrų – lėkščių ir kitokių daiktų.
Arbata čia geriama iš sidabrinio servizo.
„Almai kitokio net neįpirši“, – mirktelėjo akį V.Adamkus.
Baldus, šviestuvus, kilimus ir paveikslus garsioji pora atsivežė iš buvusių savo namų Čikagoje.
„Atvirai sakant, net arbatinius šaukštelius vežėmės iš ten, – kalbėjo V.Adamkus, o po to prisiminė: – Tiesa, valgomajame kėdės yra valdiškos. Bet daugiau – nieko valdiška.“
Iš terasos įėjus į valgomąjį pasitinka nedidelė angelo skulptūra – tai pirmosios prezidento kadencijos pradžioje 1998 metais Seimo narių įteikta dovana.
Dar vienas angelas namus saugo pušų paunksnėje.
Lydėdamas į šalia valgomojo esančią svetainę V.Adamkus stabtelėjo ir susimąstė: „Iš pradžių buvo sunku, mintimis su Alma vis nuklysdavome į ankstesnius namus. Bet dabar visa širdimi jaučiu, kad čia yra mano namai.“
Šviesiais baldais apstatytą svetainę puošia Pietų Amerikoje gyvenusio išeivijos dailininko Jono Rimšos paveikslai.
Šioje svetainėje yra viešėję daug svečių, joje priimta nemažai svarbių sprendimų. Ne kartą čia yra vakarojęs ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.
„Turbūt daug viskio čia išgerta?“ – paklausiau šeimininko.
Jis juokdamasis patvirtino: „O taip, nemažai!“
Su vėžiu kovojantis V.Adamkus geros nuotaikos nestokojo ir rodydamas knygose bei suvenyruose skendintį kabinetą.
Čia svečius pasitinka didelis portretas, kur jaunas išeivis iš Lietuvos įamžintas buvusioje savo darbovietėje – JAV aplinkos apsaugos agentūroje.
Kabinete ant darbo stalo – kompiuteris ir stiklinė vandens su citrina.
„Po inksto šalinimo operacijos medikai liepė man kasdien po aštuonias tokias išgerti. Vanduo jau man va čia, – delną prie gerklės pridėjo pašnekovas. – O su citrina jis bent malonesnis.“
Buvęs šalies vadovas iki operacijos kasdien tris keturias valandas dirbdavo jam skirtame kabinete Prezidentūros rūmuose. O birželį tempą teko sumažinti, tad šalies ir užsienio naujienas, jam skirtus laiškus ir kvietimus dabar skaito kabinete rezidencijoje.
„Stengiuosi neatsilikti nuo gyvenimo, – patikino šeimininkas ir palietė statulėlę ant stalo. – Man operaciją padarė birželio 4-ąją, o šį apdovanojimą Lenkijoje už dviejų tautų suartinimą įteikė birželio 11-ąją. Jį man perdavęs ambasadorius pasakojo, kad buvo susirinkęs visas Varšuvos elitas.“
Vieną kabineto sieną puošia nuotraukos. Prisiminęs kai kuriose jų įamžintas akimirkas V.Adamkus paslaptingai šyptelėjo: „O dabar jums parodysiu savo naująjį žaislų kambarį.“
Teko leistis į rūsyje įrengtą kambarį. O kiek jame grožybių – ir prezidento regalijos, ir gausybė spalvingų apdovanojimų, įteiktų užsienyje mūsų šalies vadovui!
Tarp ant sienos įrėmintų istorinių nuotraukų – ir vokiečių aviganio Sargio atvaizdas. Penkiolika metų su šeimininkais gyvenusį augintinį pernai teko užmigdyti.
V.Adamkus didžiuodamasis parodė Japonijos imperatoriaus Akihito įteiktą chrizantemą ir Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II padėkos laišką, kurį ji ranka parašė ant karališkojo popieriaus.
„Praeityje iš emigrantų laivo į Amerikos krantą išlipote vos su penkiais doleriais kišenėje, o dabar esate labai turtingas – daug matėte, patyrėte, įdomių žmonių sutikote“, – tęsiau pokalbį vadinamajame žaislų kambaryje.
„Aš turtingas? Šia prasme – taip. Gyvenime kartais įvyksta stebuklų, apie kuriuos negali net pasvajoti. Man padėjo užsispyrimas – labai norėjau ištrūkti iš ankstesnio gyvenimo. Beje, ar žinote, kad esu pasiekęs sunkiai pakartojamą rekordą?“ – paklausė pašnekovas.
„Negi 100 metrų bėgimo?“ – parodžiau į ant stalo sustatytus sporto apdovanojimus.
„Taip, ir šį, tačiau ir dar vieną – esu dirbęs šešiems Amerikos prezidentams!“ – rodydamas jų nuotraukas ištarė dvi kadencijas Lietuvos vadovu buvęs V.Adamkus.
Kai pakilome iš rūsio, netrukus svetainėje pasirodė asmens sargybinis. Jis turėjo palydėti šių stilingų namų šeimininkus į Valdovų rūmuose vyksiantį renginį.
V.Adamkus dar išėjo į terasą ir kelias minutes svajingai žvelgė į pušų viršūnes.
„Aš nepasiduosiu!“ – žvaliai ištarė jis atsisveikindamas.
