1900 metais pastatytame name, ne kartą remontuotame, ne vienos kartos nugyventame, istorinių detalių jau beveik nelikę. Tik keletas gipsinių lubų karnizų bei senutėlis ąžuolo parketas Rusijoje užaugusios ukrainietės 49,52 kvadratinio metro bute priminė namo metus.
„Paryžiaus istorinio senamiesčio pakraštyje esantis pastatas lyg ir reikalavo pratęsti jo architektūrinį stilių buto interjere arba eiti į visai priešingą pusę ir rinktis šiuolaikinį modernųjį stilių“, – prieš pradedant buto rekonstrukciją svarstė N.Briedis.
Vis dėlto su užsakove jiedu nutarė, kad labiausiai čia tiks art deco stiliaus ir šiuolaikinių technologijų derinys.
Dar gražuolė pageidavo bute kuo daugiau spintų, kad jose tilptų ne tik drabužiai, avalynė, bet ir buitiniai prietaisai.
Todėl N.Briedis sujungė valgomąjį ir svetainę – kad atsirastų kuo daugiau laisvų sienų, prie kurių galėtų lipdyti spintas. Beje, šios buvo suprojektuotos skirtingų gylių ir paskirties, su dekoratyviomis durimis, mediniu karnizu bei apšvietimu viršuje.
Nedidelio buto durys – sustumiamos, kad užimtų kuo mažiau erdvės, arba – siauros varstomos.
Dekoratyvinis karnizas su apšvietimu sujungė valgomąjį, svetainę bei miegamąjį ir tapo tarsi skiriamuoju šio buto interjero ženklu.
Vonios grindų ir sienų apdailai lietuvis parinko natūralaus marmuro plyteles. Tualete – vėlgi, norėdamas nors kiek vizualiai padidinti erdvę, naudojo ne tik plyteles, bet ir mozaikos kompozicijas. Virtuvės grindys taip pat – natūralaus marmuro.
Gyvenamųjų patalpų grindų apdailai geriausiai tiko balinto, truputį sendinto ąžuolo lentų parketas. Visi buto baldai bei apdailos elementai – spintos, durys, karnizai, grindjuostės, lentynos, lova ir jos galvūgalis – sukurti specialiai šiam butui ir pagaminti Taline, kur N.Briedis gyveno ir dirbo kelerius metus, tad likęs ryšys su patikimais meistrais.
Įdomu ir tai, kad kai kurie baldai, pavyzdžiui, kosmetikos ir žurnalinis staliukai, konsolė ir valgomojo stalas, yra mažesnio nei įprasta šiems baldams dydžio – kad tik užimtų mažiau vietos.
