Šie karališkieji rūmai, į kuriuos buvome pakviesti susitikti su monarchais, nėra jų namai – pora gyvena Drotningholmo rūmuose užmiestyje.
Miesto centre įsikūrę karališkieji rūmai, kurie kadaise buvo ir Aukščiausiojo teismo, parlamento, karališkosios bibliotekos bei valstybinio teatro namai, priklauso valstybei. Tačiau karalius turi teisę jais naudotis pagal savo poreikius.
Kitaip tariant – jaustis kaip namie, ir mes, jei kas nebūtų to pasakęs, patys būtume tai supratę akimirksniu. Susitikimų salėje pirmasis mus pasitikęs karališkųjų namų gyventojas smalsiai pažvelgė, apuostė kilimą, pasitrynė į kelnes.
Kaip atrodo monarchų šeimos šuo Brandy, žino visa Švedija – jis neretai su karaliumi ir karaliene pasirodo viešumoje. Kai šią vasarą monarchų dukra Madeleine susilaukė sūnaus Nicolo (trečiojo karalių poros vaikaičio), šuo kartu su Carlu XVI Gustafu ir Silvia keliavo į ligoninę – tiesa, buvo paliktas už durų.
Keturkojis karaliaus bičiulis – ne vienintelis rūmuose esantis ženklas, kad monarchų šeima čia turi daug įtakos.
Įspūdingame pastate įsikūrę keletas muziejų ir yra apie 600 kambarių bei salių. Tačiau vienas kambarys ryškiai išsiskiria iš kitų.
1997-aisiais karalius nusprendė, kad laiką leisti senoviško interjero aplinkoje smagu, bet būtų ne pro šalį šalia turėti ko nors naujoviško. Taip atsirado kambarys su šiuolaikiškais baldais, lempomis, ant kurio sienų – moderniu stiliumi įamžintų karaliaus ir karalienės portretai.
Puikus 42 metus valdančio karaliaus šūkio „Švedija – su laiku“ pavyzdys.
Kita vertus, ne visi dabarties ženklai karališkajai porai kelia džiaugsmą.
Nors buvo paprašyta, kad pokalbis su monarchais suktųsi apie jų vizitą Lietuvoje, atsirado laiko ir keletui kitų temų.
Viena jų – internetas, kuris kartais erzina ir karalių, ir karalienę.
„Kartais pasižiūriu naujienas, bet šiaip man nepatinka, kad dažnai žmonės, pasitelkę mobiliuosius telefonus, internete lindi ne laiku ir ne vietoje.
Turi būti tam tikra etika, reikia žinoti, kada išsitraukti telefoną. Kartais matai, kaip sėdi du vaikai su tėvais ir visi sulindę į telefonus“, – kreivai šyptelėjo Carlas XVI Gustafas.
„Per pietus ar vakarienę bandai su žmonėmis pasišnekėti, o jie vis dirsčioja į telefoną. Arba, užuot žaidę su vaiku, duoda jam „iPad“ su žaidimais. Negerai. Internetu reikia naudotis tada, kai jis iš tiesų reikalingas“, – pritarė Silvia.
Naujovės naujovėmis, o tradicijos rūmuose pasitinka už kiekvieno kampo. Pokalbis su Lietuvos žurnalistais vyko porai įsitaisius ant žalios sofos, kuri puikiai žinoma visoje Švedijoje.
Būtent sėdėdama ant jos karališkoji pora prieš keturis dešimtmečius paskelbė pasauliui apie savo sužadėtuves. Tada čia buvo kameros, bet šįkart fotografuoti ir filmuoti neleidžiama.
Anot karališkosios šeimos atstovės spaudai – kad karalius ir karalienė atsipalaiduotų ir laisviau bendrautų su žurnalistais.
Paskaičius straipsnių apie karališkąją porą galima susidaryti įdomų įspūdį. Esą karalius – santūrus ir nelabai mėgstantis bendrauti, o vokiečių verslininko šeimoje gimusi karalienė, su kuria būsimasis monarchas susipažino per 1972-ųjų olimpiadą Miunchene, yra tokia šilta ir miela, kad savo atsiradimu sutrynė į miltus visuomenėje kilusias idėjas apie monarchijos panaikinimą.
Kalbantis su jais atrodo, kad tai – iš dalies tiesa. Keli epizodai rodo, kad karalius net labai mėgsta juokauti.
Lietuvoje ši pora pirmą sykį lankėsi 1992-aisiais – beveik prieš ketvirtį amžiaus. Tačiau tai priminus Carlas XVI Gustafas pratrūko linksmais priekaištais.
„Ketvirtis amžiaus – kaip baisiai tai skamba! Nesakykite „prieš ketvirtį amžiaus“, sakykite „prieš šiek tiek metų“, – juokdamasis paragino karalius.
Šiais laikais, kai net popiežius Pranciškus pozuoja asmenukėms, būtų keista praleisti progą nusifotografuoti su karališkąja pora, bet čia karalius vėl parodė savo humorą.
Aiškaus atsakymo, ar galima to prašyti, rūmų atstovai nedavė. Po interviu to paklausus karalienės Silvios, ji mielai sutiko, o karalius kažką sumurmėjo po nosimi ir pasitraukė į šalį – lyg ir rodydamas nepasitenkinimą. Bet čia pat nusijuokė – akivaizdu, kad tai buvo tik pokštas.
Karalienė – švelnaus būdo, kalbanti tyliai, visada žvelgianti tiesiai į akis ir, atrodo, labai draugiška.
„Kai vyksta įvairios ceremonijos, priėmimai, karalienė dažnai lieka kiek ilgiau, nei planuota, ji mėgsta pasišnekučiuoti“, – „Stiliui“ pasakojo karališkųjų rūmų gidė.
Tris vaikus – sosto paveldėtoją princesę Victorią, princą Carlą Philipą ir princesę Madeleine užauginusi moteris jau džiaugiasi trimis vaikaičiais.
2016-ųjų kovą sulauks ir ketvirto – prieš mėnesį paskelbta, kad princesė Victoria laukiasi antro kūdikio.
„Stiliaus“ viešnagės rūmuose metu didžioji jų salė jau buvo ruošiama karališkam priėmimui – savaitgalį čia buvo švenčiamos karalių anūko, šią vasarą jų dukteriai Madeleine gimusio princo Nicolo krikštynos. Ten pat, kur karalius yra šventęs keletą jubiliejų, o 2010-aisiais buvo atšoktos princesės Victorios tuoktuvės su verslininku Danieliu Westlingu.
„Ar mes dažnai ginčydavomės su savo vaikais? Visko būdavo. Pamenu, vežu juos į mūsų rezidenciją kaime. Dvi valandos kelio, trys vaikai triukšmauja, visą laiką pešasi, kas penkias minutes klausia, kada atvažiuosime. Tada gal ir riktelėdavau“, – nusijuokė karalius.
„Manau, kad šiais laikais vaikus auginti sunkiau. Tėvams – labai daug iššūkių. Be to, nelengva apsaugoti nuo nenorimų dalykų.
Pavyzdžiui, kaip apsaugoti vaikus nuo negerų vaizdų ir žmonių internete? Tėvai nežino, ką vaikai ten gali surasti“, – krimtosi karalienė.
Pokalbio metu ji kelis sykius priminė vieną svarbiausių temų, kuriai skiria daug laiko. Tai – vaikų labdaros organizacijos.
Dar 1999-aisiais ji tapo viena Pasaulio vaikystės fondo įkūrėjų. Karalienė nuolat dalyvauja konferencijose, kuriose diskutuojama, kaip užkirsti kelią vaikų išnaudojimui ir padėti skurstantiems vaikams.
Prieš pat pokalbį su Lietuvos žurnalistais ji rūmuose rengė priėmimą vaikams, kurie kasmet dalyvauja įdomioje akcijoje – parduoda gėles ir visą uždarbį skiria labdarai. Daugiausia pinigų surinkę vaikai kviečiami į rūmus.
Karalius domisi medžiokle, aplinkosauga, yra Pasaulio skautų organizacijos garbės pirmininkas. Ir, jokia paslaptis, jaučia aistrą geriems ir greitiems automobiliams.
Prie pat tarnybinio įėjimo į rūmus „Stiliaus“ apsilankymo metu stovėjo naujutėlis prabangus „Volvo“ – paklausus, kam jis priklauso, mūsų gidė tik šyptelėjo.
Yra žinoma, kad karalius turi keletą „Porsche“ automobilių, taip pat „Ferrari“.
„Mėgstu automobilius, taip. O kas jų nemėgsta?“ – juokais klausimą nuleido monarchas.
Karališkosios šeimos vaidmuo politiniame Švedijos gyvenime labiau simbolinis. Karalius nepriklauso jokiai partijai – pagal įstatymus privalo būti neutralus.
Jis nebalsuoja rinkimuose, privalo priklausyti Liuteronų bažnyčiai, vienas svarbiausių jo vaidmenų – atstovauti Švedijai užsienyje. Jis niekada nebuvo užsidėjęs karūnos – paskutinis tai padaręs Švedijos karalius buvo Oskaras II 1873-iaisiais.
Demokratija ir nauji vėjai pakeitė tradicijas – nuo to laiko karūnavimo ceremonijos metu karūna tiesiog guli ant stalelio.
Tačiau karalius dalyvauja Užsienio reikalų tarybos posėdžiuose – su premjeru ir ministrais. Beje, jau ne vienus metus čia būna ir sosto įpėdinė Victoria, taip pamažu besiruošianti vieną dieną perimti tėvo pareigas.
Rūmai atskleidžia ir mažyčių gudrybių bei paslapčių. Pavyzdžiui, kambaryje, kuriame priima naujus paskirtus įvairių šalių ambasadorius, karalius visada sėdi krėsle, iš kurio aiškiai mato didelį laikrodį.
„Tai todėl, kad kiekvienam tokiam susitikimui skirta dvidešimt minučių, ir ne daugiau“, – paaiškino gidė.
Ištaigingas sostas, išskirtinė deimantais puošta Serafimo ordino žvaigždė, kuria monarchas pasipuošia tik Nobelio premijos teikimo proga surengtame pobūvyje, paveikslų kolekcija – visa tai gali apžiūrėti rūmų lankytojai. Dažnai nė nenujausdami, kad karalius yra visai šalia.
Ekskursijos po rūmus metu turėjome palūkėti keletą minučių. Apsaugininkas radijo ryšiu išgirdo, kad nuo karalienės mus skiria vos dvejos durys.
Kai monarchų nėra rūmuose, turistams netgi leidžiama akies krašteliu žvilgtelėti į jų svarbiausių susitikimų sales, tačiau reikia elgtis mandagiai, tyliai ir būti tvarkingai apsirengus.
Tą dieną, kai lankėmės rūmuose, karaliaus ir karalienės susitikimų darbotvarkė buvo pilna iki pat aštuntos valandos vakaro. XXI amžiuje, kai monarchijos vaidmuo nėra toks, kaip prieš kelis šimtmečius, karališkoji šeima vis tiek turi daug darbo.
Tačiau ką ji veikia akimirkomis, kai gali atitrūkti nuo valstybės reikalų? Pavyzdžiui, koks mėgstamiausias jų filmas?
„Čia tu ekspertas, pasiduodu“, – juokdamasi į karalių žvilgtelėjo karalienė.
„Oi, jų tiek daug. Mums labai patinka istoriniai filmai. Jei reikėtų pasirinkti vieną – sakyčiau, tai „Daktaras Živago“.
Liūdna, kad pagrindinis jo aktorius Omaras Sharifas šįmet mirė. Dramatiškas filmas, įdomus, puiki istorija. Bet jis jau labai senas“, – prisiminęs 1965-aisiais susuktą juostą nusijuokė karalius.
