Studijos „Devyni architektai“ suprojektuotas namas netoli Sarių kaimo, Švenčionių rajone, stovi ant kalnelio giliai miške – apie tokį greičiausiai svajoja kiekvienas medžiotojas. Vienam jų, dabar čia kone kiekvieną savaitgalį su šeima atvykstančiam, ji išsipildė.
„Užsakovas ilgai ieškojo tokios nuostabios vietos namui. Mėgstantis medžioti vyras norėjo, kad jo būstas stovėtų kuo toliau nuo civilizacijos, artimiausi kaimynai būtų vietos žmonės, ne poilsiautojai“, – pasakojo J.Liubartaitė. O juk būtent tokių vietų, pirkėjų pageidaujamų 100 kilometrų spinduliu aplink sostinę, lieka vis mažiau, netoliese plytintys regioniniai parkai pilni sodybų.
Kol kas Švenčionių rajonas, įsitikinusi architektė, – dar vilniečių neatrastas kraštas. Jis šalia sostinės, miškai ir ežerai ten užburiantys, turizmo trobų nepridygę, o žemės kainos neišpūstos.
Tad vieta, kurią išsirinko užsakovas, idealiai tiko pageidaujamam kukliam, nedideliam – 80 kvadratinių metrų ploto būstui.
„Susėdus aptarti būsimo namo architektūros kilo idėja pamėginti, žinoma, kiek tai šiandien įmanoma, į jį tarsi grąžinti senąsias lietuvių šeimos gyvenimo tradicijas – maitintis tuo, ką dovanoja gamta, medžioklės laimikius kartais keisti į kaimynų ūkiuose pagamintus produktus.
Tada išsirutuliojo mintis ir namą statyti kuo mažiau įmantrų – statybų darbams samdyti vietos gyventojus, naudoti medžiagas, kurias galima įsigyti arčiausiai, žodžiu, jokių sudėtingų paieškų, transportavimo išlaidų ar užsakovo įgeidžių pildymo“, – išskirtinio būsto atsiradimo istoriją prisimena architektė J.Liubartaitė.
Pagrindinė statybų medžiaga – mediena atkeliavo iš aplinkinių miškų, daugumą vidaus apdailos darbų atliko meistrai iš šalia esančių gyvenviečių.
Medžiotojo namo architektūra atspindi jaukią Švenčionių krašto stilistiką – kūrėjų duetas netaikė sudėtingų ar sunkiai įgyvendinamų sprendimų, kad tik nereikėtų papildomai samdyti specialistų. Viskas atlikta paprastai, be ne prastai, nes – iš širdies.
Vidaus interjero puošybai itin elegantiškai panaudoti gyvūnų, paukščių bei saulės simboliai. Sakoma, kad jie namams atneša laimę ir darną.
Beje, kuklų komandos „Devyni architektai“ darbą įvertino didžiausio ir įtakingiausio architektūros tinklalapio „ArchDaily“ redaktoriai. Perėjęs jų filtrą, nuo praėjusios savaitės lietuvių kūrinys atsirado jų portale.
„Patekti į „ArchDaily“ – lygis, nes ten nėra blogos architektūros“, – sakė A.Skrolis. Kokie ten vedantys keliai? Visiems vienas kelias – siunti savo darbų nuotraukas nurodytu adresu, o tada lauki – atrinks tavo kūrinį publikuoti ar ne.
Tad gal neverta kurti, kaip jo kolegė sakė, tos didžiosios architektūros?
„Verta, nes kitaip nebus judesio į priekį, – nusišypsojo J.Liubartaitė. – Bet tai sakau kaip architektė, o kaip žmogus manau, kad vis dėlto svarbiausia – jaukumas.“
