Architektai pasiūlė gana efektingą idėją – grafiškai juodai baltą sienų apdailą, kuri užmaskuotų daugybę biurui reikiamų spintų ir tuo pačiu išliktų neutraliu bei universaliu fonu šalia nuolat kintančių mados tendencijų. Vieninteliais puošybos elementais, ne itin didelėse 150 kv. metrų patalpose, tapo „Apranga Group“ parduotuvių nuotraukos ant sienų ir ryškiaspalviai baldai.
Autoriai džiaugėsi, jog prie prieš metus užbaigto projekto sėkmės prisidėjo ir profesionalų architektų darbą vertinantys ir suprantantys užsakovai, mat „Apranga Group“ dažnai tenka rūpintis naujų prabangių prekių ženklų parduotuvių interjerais. Tad įrengiant šį reprezentacinį biurą, taip pat buvo remtasi įvairiais sprendimais, kurie yra taikomi aukšto lygio butikams.
„Kuriame daug visuomeninių erdvių, esame gavę nemažai apdovanojimų už biurų interjerus, stengiamės į juos pažvelgti šiek tiek kitu kampu – juk biuruose žmonės praleidžia daugybę savo laiko. Nepaisant madingų ir modernių sprendimų gausos, pastebėjome, jog tikrąją interjero sėkmę atspindi, tai, kaip jis atrodo po kelerių metų“, – kalbėjo R.Mikulionis.
Pašnekovo teigimu, architektūros statinio vertė išryškėja maždaug po 50 metų, tuo tarpu visuomeninio interjero gyvavimas trunka maždaug penkerius metus, sėkmingais atvejais – dešimt metų, o tik išskirtiniais atvejais dar ilgiau. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus ypač populiarus buvo neobarokas, tačiau dabar tokio stiliaus interjerai gali pasirodyti pernelyg puošnūs ar net juokingi, tuo tarpu nuosaikios ir universalios detalės turi didesnę išliekamąją vertę.
„Nors minimalistiniai interjero sprendimai atrodo paprasti, tačiau jie nėra taip lengvai įgyvendinami kaip atrodo, taip pat jie atsieina brangiau. Kai kurie minimalizmą įvardina tinginių menų, tačiau iš tiesų techniniu požiūriu, įrengti klasikinį interjerą yra žymiai lengviau, nei minimalistinį“, – pasakojo R.Mikulionis.
Interjero autoriai – Rytis Mikulionis, Dalia Treinytė, Petra Starčevič iš architektūros studijos „Plazma“
