Nors 80 kvadratinių metrų buto įrengimas užtruko kone trejus metus, vertėjo laukti. Užsakovai turėjo kur gyventi, todėl architektės neskubino. Priešingai, leido pamedituoti – ilgiau parymoti ieškant geriausių sprendimų jų namams, kurie yra nuostabioje sostinės vietoje – šalia Sapiegų rūmų parko stovinčiame daugiabutyje.
Kokio tiksliai nori interjero, šeima Irmai nepasakė. Tik užsiminė, kad nenorėtų šiuolaikiško, minimalistinio. Kūrėjos galvoje ėmė dėliotis solidžių, elegantiškų namų paveikslas. Ji net apžiūrėjo kelis tame pačiame name esančius butus – jie buvo pardavinėjami, tad skelbimų portale nesunkiai rado jų nuotraukas. Tačiau įkvėpimo ten nepasisėmė.
Tada Irma pasidomėjo namo istorija. Pasak jos, kadaise jis buvo Sapiegų dvaro dalis, vėliau smarkiai atnaujintas, pristatyti du aukštai. Tačiau dalis pastato išlaikė senąjį savo planą, ten net yra išlikusių autentiškų architektūrinių elementų.
„Vieta ten išties ypatinga, o pirmą kartą užėjus į butą iškart tapo aišku, kad per visą 5 metrų buto aukštį esantys langai ir pro juos į parką atsiveriantys vaizdai turi tapti interjero ašimi“, – pasakojo 36 metų architektė.
Tačiau anksčiau čia gyvenę žmonės buto erdvę buvo visiškai sudarkę, mat antresolę suprojektavo taip, kad ši kirto langus kone pusiau. Didžiausio būsto pliuso jie neįvertino. „Gal todėl, kad jiems nepatarė profesionalas“, – spėliojo Irma. Ji įsitikinusi, kad nė vienas architektas tokios klaidos nebūtų padaręs.
Todėl ji pakeitė laiptų vietą, nuėmė šviesą skaldžiusį antresolės gabalą ir langai tapo atviri. Prieš juos architektė įkurdino pagrindines gyvenamąsias patalpas – svetainę ir šeimininkų miegamąjį. Visa kita – virtuvė, tualetas ir vonia, valgomasis bei po į antresolę vedančiais laiptais pasislėpęs sandėliukas – suprojektuoti už pagrindinių patalpų nugaros. Šią buto dalį Irma vadina tamsiąja, nes ten nėra langų.
Tik per rekomendacijas užsakymus gaunanti architektė sako, kad jos stiprybė – erdvės planavimas. Ji nemėgsta interjeruose prismulkinti – komodėlė, lentynėlė, staliukas... „Kam to reikia, ant jų tik nereikalingi daiktai nugula“, – svarsto Irma. Projektuodama ji atidžiai įvertina kiekvieną kvadratinį metrą, nes neabejoja, kad gerai suplanuotoje erdvėje viskas atrodo geriau, nei yra iš tikrųjų. Tada ir baldai gali būti ne brangiausi, ir spalvos – nesvarbu, ar truputį ryškesnės, ar blankesnės.
„Apie interjerus, kuriuose viskas savo vietose, proporcinga, žmonės sako: labai gražu, nors tarsi nieko ypatinga ten ir nėra“, – šypsojosi architektė, dar žinoma kaip Irma Pivo.
