O štai ponia apie mane išgirdo Kaišiadorių sporto klube – ten treniruojasi kita mano užsakovė, tad moteriškės pasišnekėjo ir reklama iš lūpų į lūpas suveikė šimtu procentų.
Per mudviejų pirmąjį susitikimą moteris iškart pasakė, kad pasitiki manimi ir laukia pasiūlymo, kaip galėtų atrodyti jų nedidukas, vos 100 kvadratinių metrų ploto, vienaaukštis namas. Mano galvoje sukosi mintys apie vadinamąjį Provanso stilių.
Šie klientai buvo tikra atgaiva. Tai plačių pažiūrų žmonės, kurie domisi įvairiomis naujienomis. Kai klientei užsiminiau apie Provanso stilių, ji sutiko iškart. Bet nemeluosiu, susimąsčiau, ar ponia žino tikrąją Provanso stiliaus reikšmę. Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad tai šviesus baltos klasikos stilius, o tai, kad tai Prancūzijos kaimo stilius, žino nedaugelis. Tad pradėjau sukti galvą, kaip mandagiai pasakyti, kad aš jai pasiūliau kaimo stilių.
„Tai gerai, juk kaime ir gyvename!“ – tokia buvo jos reakcija. Man net akmuo nuo širdies nusirito, bent vienas mano užsakovas nebijo žodžio „kaimas“ .
Kadangi nusprendėme panaudoti Provanso stiliaus nuotaiką, siekiau ją atskleisti kuo natūraliau. O ir klientai minėjo norintys, kad viskas būtų natūralu – nuo audinių iki paviršių. Medis, drobė – jie tai dievina. 100 kvadratinių metrų būste naudojome šviesius floros motyvus, sendintas plytas ir medį.
Po šio susitikimo praėjo metai, antrą kartą žiežmariškius aplankiau su paruoštomis vizualizacijomis ir noru darbus pradėti kuo greičiau.
Į procesą įsitraukė jau ir vyras. Matyt, įdomu jam pasidarė. Viskas vyko neįtikėtinai lengvai, sklandžiai ir greitai. Kai vizualizacijos jau buvo patvirtintos ir nuvykome rinktis apdailos medžiagų, dar kartą paklausiau, ar tikrai nenori nieko keisti. Jų atsakymas buvo neigiamas, be to, gavau patvirtinimą, kad yra labai patenkinti. Nuostabu!
Nors šiandien dar ne viskas šimtu procentų išpildyta, šeima jau kurį laiką gyvena savo namuose ir jais džiaugiasi. Beje, kai kūriau interjerą, vienas kambarys buvo paliktas be paskirties, o dabar bus pritaikytas neseniai gimusiam vaikeliui
