Nors dažniausiai po darbų garsi pora skuba į Trakuose prie pat ežero esančius jųdviejų namus, bent keliskart per savaitę praveria ir buto Vilniaus centre duris. Istorinis namas su bokštu greta Neries ir Vašingtono skverelio kadaise buvo suprojektuotas architekto Giovanni Rippo, dabar jis įtrauktas į valstybės saugomų unikalių gyvenamųjų objektų sąrašą. Tačiau ne dėl vietos išskirtinumo šis būstas toks brangus Jelenai ir Feliksui Tulčinams. Šimto kvadratinių metrų namai, pro kurių langus atsiveria nuostabūs sostinės vaizdai, – tikrų tikriausia realybe virtusi šeimos svajonė.
„Tai pirmasis nuosavas mūsų su Feliksu būstas, todėl toks mielas ir jaukus, įrengtas taip, kaip visada svajojome, per pastarąjį dešimtmetį nuo jo įsigijimo jame apsigyveno daugybė asmeniškų daiktų“, – „Stiliui“ pasakojo gydytojos diplomą turinti, tačiau šiandien žvaigždžių dietologe tituluojama moteris.
Jelena gimė Kaune, su tėvais vaikystėje glaudėsi mažyčiame kambarėlyje su miegamąja sofa, iš seno lagamino padarytu stalu, dengtu balta drobine staltiese, ir didžiule spinta. Virtuve, kaip ir vonia, šeimai pagal grafiką tekdavo dalytis su dar dviem tame pačiame „komunalkės“ bute gyvenančiomis šeimomis.
Vienintelis prabangus daiktas mažame J.Tulčinos tėvų kambarėlyje buvo bosas, kuriuo grojo jos tėvas Grigorijus. Vėliau, ištekėjusi pirmą kartą ir susilaukusi pirmagimės, ji įsikūrė keliomis krosnimis šildomame būste, galiausiai ištekėjusi antrą kartą šeiminę laimę ėmė lipdyti iš antrojo vyro Felikso senelio paveldėtame bute Kaune. Taigi kai po daugybės metų galėjo sau leisti įsigyti nuosavus namus pačioje Vilniaus širdyje, netvėrė iš laimės.
„Tuo metu Feliksas su abiem dukromis gyveno Amerikoje, likau Lietuvoje, nes negalėjau palikti tėvų, pacientų, kūriau verslą ir stengiausi uždirbti pinigų saugesnei visų mūsų ateičiai“, – įsitaisydama greta masyvaus laku dengto pietų stalų sako Jelena.
Jos akys greitai perbėga erdvios svetainės, sujungtos su virtuve ir valgomuoju, sienomis. Pro didžiulius langus čia patenka daug saulės, šviesa šių namų šeimininkams labai svarbi. Todėl ir įrenginėdami juos gerokai pakeitė buto planą. Buvusioje virtuvės vietoje įrengė erdvų vonios kambarį su langu, ten tilpo ne tik dušinė, bet ir dvivietė sūkurinė vonia, į kurią pakylama laipteliais. Greta – tamsus kambarys, kuriame įrengta skalbykla ir paslėptos namus prižiūrinčios moters darbo priemonės.
Virtuvės erdvė nuo pagrindinės namų zonos atskirta dviviečiu baru. Nors ji nėra didelė, puikiai suprojektuotose tamsaus medžio spintelėse telpa visi įrankiai ir produktai, reikalingi sveiką gyvenimo būdą propaguojantiems Tulčinams.
Masyvų amerikietiško stiliaus svetainės komplektą, pietų stalą su kėdėmis ir indauja pora įsigijo iš italų gamintojų, o tokio pat stiliaus miegamojo baldus pagamino lietuvių baldžiai. Klasikinį namų aukštomis lubomis stilių pabrėžia ir akmens masės sietynai, ir langų formą grakščiai pabrėžiančios užuolaidos.
Ant stiklinių lentynų, kurias intymiai apšviečia nedideli šviestuvai, J.Tulčina išdėliojo savo porceliano ir „Swarovski“ krištolo statulėlių kolekciją. Dar vieną – iš viso pasaulio parvežtų angelų – ji įkurdino miegamajame, kurio dalį skyrė darbo zonai.
„Angeliukai, kurių čia dešimtys, saugo mūsų miegą“, – šypsosi energingoji dietologė. Šiame kambaryje vietą rado ir universalus treniruoklis, be kurio savo gyvenimo garsi medikė dabar neįsivaizduoja.
„Labai mėgstame lietuvių meno kūrinius, todėl jų mūsų namuose daug. Tačiau visur gyvenime stengiuosi surasti prasmę, tad ir paveikslus, vazas, statulėles šiam butui pirkome ne šiaip sau – visa tai čia atkeliavo iš labdaros aukcionų“, – sako Jelena žvelgdama į sienas puošiančius dailininko Arūno Žilio paveikslus, savo vietą radusią skulptoriaus Romualdo Kvinto statulą.
Iš pradžių šimto kvadratinių metrų dviejų kambarių butas Tulčinų šeimai atrodė ne tik gerokai per didelis, bet ir per brangus, tad teko kreiptis į banką. Tačiau šių namų dvasia turėjo magišką trauką, nugalėjusią finansinių įsipareigojimų baimę.
Remontas užtruko tris mėnesius, visus ponios Jelenos sumanymus nepriekaištingai įgyvendino vilnietis architektas Arūnas Poviliūnas.
„Bėgant laikui supratome, kad šis būstas mums su Feliksu nei per didelis, nei per mažas, čia net ir po dešimtmečio nesinori nieko keisti. Čia puikiai telpa ir dvidešimt draugų, ir Felikso muzikos aparatūra, kuria jis užgroja švenčių proga, o dėl beveik metro storio sienų triukšmas niekam netrukdo. Tai mūsų svajonių namai, į kuriuos visada jauku sugrįžti“, – sako Jelena ir Feliksas.
