Savo įspūdžiais iš parodos bei dizaino tendencijomis artimiausiu metu pasieksiančiomis Lietuvą, Namų idėjų centruose NIC vykusios Dizaino savaitės renginių metu dalinosi architektas Gediminas Preišegalavičius.
„Kiekvienų metų balandį Milanas tikrąja to žodžio prasme tampa interjero ir architektūros dizaino sostine ir sutraukia šimtus tūkstančių žmonių iš viso pasaulio“, – pasakojo G. Preišegalavičius, kasmet vykstantis į šį renginį.
Šiais metais „Milano dizaino savaitė 2017“ šurmuliavo nuo antradienio iki sekmadienio. Paroda buvo išsibarsčiusi po visą miestą – nuo maždaug 200 tūkstančių kvadratinių metrų užimančių paviljonų iki įvairiose miesto vietose įsikūrusių salonų ir studijų. Parodoje buvo pristatytos naujovės, kurios artimiausiu metu pasieks daugelio pasaulio šalių namus, ne išimtis, kad pasibels ir į lietuvių kasdienybę.
Žvilgsnis į praeitį
„Mes Lietuvoje gal ir ne taip stipriai jaučiame, bet dabar yra neramūs laikai: pabėgėlių krizės, teroristų išpuoliai, „Brexit“. Visa tai persiduoda interjero dizainui, nes dizainas yra visuomeninių judėjimų atspindys“, – pasakojo G. Preišegalavičius pridurdamas, kad užuot ieškoję avangardinio dizaino iššūkių, kūrėjai ieško ramybės: „O ramybė dizaine randama žvelgiant atgal. Ilgus metus gyvuojančios kompanijos nupučia dulkes nuo senų savo gaminių. t. y., juos gamina iš naujo, arba perkuria, pasitelkdamos naujovišką požiūrį, medžiagas ir technologiją.“
Žvalgymąsi į praeitį architektas įvardija savotišku mindžikavimu, stovėjimu vietoje, tačiau yra įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau įvyks proveržis. O kol kas pateikė dar keletą ryškių interjero dizaino tendencijų, parsivežtų iš „Milano dizaino savaitės 2017“.
Žalia žalia .. „Šie metai yra žalios spalvos metai. Ši spalva buvo pristatyta dar pernai, o jos invazija Milane buvo aiškiai matoma“, – sako G. Preišegalavičius.
Šiltyn. „Lietuvoje vis dar labai populiarus skandinaviškas dizainas: baltos sienos, juodos detalės, medinės šviesaus ąžuolo grindys. Bet dabar į interjerą sugrįžta šiltos spalvos. Ypač, persikinė, derinama su žemiškomis spalvomis, ta pačia žalia“, – teigia architektas.
Formos. „Kadangi žiūrima atgal, įkvėpimo semiamasi iš 1920-1930-ųjų „Bauhauzo“ architektūros arba modernizmo. Populiarėja užapvalintos detalės, kvadratai, apskritimai arba dalis apskritimo. Tai matyti balduose“, – sako G. Preišegalavičius.
Didyn. „Baldai didėja, ypač, minkštos dalys. Tai logiška, nes italai nuo seno gamino masyvesnius baldus. Masyvesnius patogumo prasme. Dabar šią tendenciją perima ir skandinavai, ir vokiečiai. Tiesa, nors baldai masyvūs, bet tuo pačiu stengiamasi išlaikyti jų lengvumą“, – teigia architektas.
LED. „LED šviestuvai absoliučiai užkariavo interjerą. Lietuvoje kurį laiką galbūt dar ir sukinėsime lemputes, bet ateis metas, kai nebebus nei jų, nei jungiklių. Užteks spragtelti pirštais arba ištarti žodį ir įsijungs LED šviestuvai“, – sako G. Preišegalavičius.
Medžiagos. „Tekstilė kaip buvo, taip ir lieka marga. Gobelenuose ypač populiarūs gėlėti motyvai. Paskutiniu metu buvo labai madingas marmuras. Jis iš mados neišeina, bet yra papildomas sodresniais ir ryškesniais akmenimis. Pavyzdžiui, travertino akmeniu su žaliais atspalviais“, – teigia architektas.
Metalas. „Jau kuris laikas bandoma numarinti varį. Bet jis išlieka. Šilti metalo atspalviai – varis, matinis auksas, vis dar madingi – chromas negrįžta“, – sako G. Preišegalavičius.
