Gyvendami Lietuvoje turime ypatingą dovaną – keturis metų laikus. Tad ir šeima, kuriai J.Paškevičiūtė kūrė interjerą, norėjo matyti besikeičiančią gamtą ir dalyvauti jos gyvenime.
Šiame name net ir sauna visai kitokia, nei esame įpratę. Pirtis – skaidraus stiklo, o saunos patalpa stovi greta stiklinės namo sienos. „Tai dar vienas gyvenimo gamtoje sprendimas: ir būdamas pirtyje jauti gamtą, nuo jos neatitrūksti.
Mums įprasta, kad saunoje užsidarai ir matai tik mažas stiklines dureles. O čia būdamas gali medituoti“, – kalbėjo architektė.
Kuriant šio namo interjerą bene didžiausias iššūkis Jurgitai buvo stiklas, mat jo išties daug. Tiek pirmajame, tiek antrajame aukšte langai jungia lubas ir grindis.
„Vadinasi, name faktiškai nėra sienų, pertvaros eina išilgai ir tik ten, kur atskiriamos patalpos, atsiranda sienos. O ten, kur yra daug stiklo, nelengva suvaldyti erdvę.
Be to, įprasta stiklą sieti su šaltumu, o man jį reikėjo derinti su namų jaukumu. Tačiau svarbiausias siekis buvo išlaikyti artumą su gamta“, – pakartojo pašnekovė.
Pagrindiniu būsto akcentu pasirinktas židinys, tik jis įkurdintas ne taip, kaip esame įpratę matyti, – prie sienos ar kur nors kampe, o centrinėje namo dalyje.
„Kadangi šiame objekte labai didelė – šešių su puse metro aukščio erdvė, negalėjau židinio daryti mažo, nes jis joje paprasčiausiai prapultų. Todėl smagu, kad pavyko rasti sprendimą, – elegantiškai įrėminti jį stikle“, – aiškino J.Paškevičiūtė.
Dar viena erdvė, kurią architektė turėjo ir suprojektuoti, ir tuo pat metu paslėpti, – virtuvė. Kadangi šių namų šeimininkus dažnai lanko svečiai, užsakovai pageidavo, kad vaišes ruošianti šeimininkė nebūtų atskirta, kad galėtų dalyvauti šurmulyje, įsitraukti į pokalbius. Vis dėlto virtuvei šio namo interjero spektaklyje teko antraeilis vaidmuo.
Kad būtų jaukūs, šilti, o kartu ir stilingi bei šiuolaikiški – apie tokius namus svajojo J.Paškevičiūtės užsakovai.
Architektė ėmėsi būstą šildyti žemės spalvomis – jų tonai subtiliai iš vienos erdvės pereina į kitą ir taip suvienija visas patalpas. Jas kūrėja dar paįvairino ornamentika: apatiniame namo aukšte sienų puošybai pasitelktas sumodernintas saulės motyvas – rato simbolis apskritime. O ruošiant būstą fotosesijai pašnekovė žaidė su kita detale – kilimu.
Tai, ką matome nuotraukose, – autentiškas persiškas kilimas, 1925-aisiais išaustas Irane, mat, kaip teigė architektė, norėjosi interjerui suteikti kitokio žavesio. (Namo šeimininkai tiesia modernų kilimą).
J.Paškevičiūtė ir kitus ragina pasitelkus kilimą kurti namų nuotaiką, kad ir keičiant jį pagal metų laikus.
O apie šį būstą ji kalba su šiluma: „Būdamas tokioje erdvėje supranti, kas yra namų išdidumas, orumas, bekraštis draugiškumas. Bet tokio jausmo neišeina žodžiais apsakyti, tai galima tik pajusti. Čia gal kažkas panašaus, kai išeini iš koncerto, tau taip gera, o pasakyti, kokia muzika skambėjo, sunku.“
