Pirmiausia – miesto transporto terminalas, kad autobusų ir troleibusų stotelės nebūtų išsibarsčiusios aplink geležinkelio stoties aikštę.
Tokį projektą savivaldybė žada pradėti rengti jau kitąmet.
Didesnės stoties ir prieigų pertvarkos vyks tiktai tada, kai „Rail Baltica“ geležinkelio linija pasieks Vilnių.
Tad darbai galės prasidėti tik po penkerių metų.
Bendruomenė jau pirminiame etape aktyviai įsitraukė į svarstymą – trečiadienį savivaldybėje skambėjo pasiūlymai ir pastabos vyriausiajam architektui Mindaugui Pakalniui ir įmonės „Vilniaus planas“ specialistams.
Grindiniui reikia remonto
Aplink geležinkelio stotį kuriasi daug jaunų vilniečių. Tarp jų – Gintarė ir Mindaugas, Geležinkelio gatvėje gyvenantys šešerius metus.
„Įdomu išgirsti, ką savivaldybė planuoja, nes statybos ir pertvarkos vyks po mūsų namo langais“, – paaiškino Mindaugas.
Labiausiai jam norėtųsi, kad savivaldybė, imdamasi didelių darbų, neužmirštų ir mažesnių.
Tarkim, sutvarkytų Geležinkelio gatvę, kurios grindinys labai nelygus. Juo riedantis sunkiasvoris transportas kelia didžiulį triukšmą: „Būtų gerai, kad sunkvežimiai pro stotį apskritai nevažiuotų, jų eismą nukreipiant aplinkkeliais.“
Gintarė pridūrė, kad kaimynai skundžiasi ir dėl prastos šaligatvių būklės, nors mieste yra mačiusi ir prastesnės.
Mindaugas atkreipė dėmesį ir į apšiurusius namus aplink stotį. Jeigu ją palies didžiulės pertvarkos, reikėtų, kad valdžia skatintų ir padėtų gyventojams susitvarkyti.
Anot jaunų vilniečių, stoties rajonas – puiki vieta gyventi. Kai jie atsikraustė, padėtis buvo prastesnė. „Rajonas keičiasi, gražėja, vis mažiau jame asocialių asmenų“, – vardijo Gintarė.
Merginos grįš iš Palangos
Galima sakyti, kad Vytautas – stoties rajono senbuvis. Jis su tėvais į Geležinkelio gatvę persikraustė daugiau nei prieš dvidešimt metų.
Jis sutiko, kad šis rajonas perspektyvus, – šalia ne tik autobusų, geležinkelio stotys, Halės turgavietė, parduotuvės, bet ir Senamiestis ranka pasiekiamas.
„Norėtume daugiau aiškumo, nes teko dalyvauti jau ne viename susirinkime apie stoties rajono perspektyvas. Juos rengė ir Naujininkų bendruomenė, ir įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, – aiškino Vytautas.
Jis sutiko – turistų srautai stoties rajone augs, tačiau pageidavo, kad jis nevirstų vien pramogų vieta ir būtų galima ramiai auginti vaikus.
Vytautas taip pat pastebėjo, kad dabar beveik kiekvieną namo kiemą saugo metaliniai vartai, tad asocialių asmenų sumažėjo.
Mažiau ir Sodų bei Pylimo gatvėse klientų laukiančių merginų. „Bet turbūt jos neišnyko, o vasarai išvažiavo į Palangą“, – šyptelėjo Vytautas.
Rengs kūrybines dirbtuves
Savivaldybė užsimojusi rekonstruoti ne tik geležinkelio aikštę, bet ir jos prieigas nuo Stoties iki Drujos gatvės.
Savivaldybės Miesto plėtros departamento patarėjas, stoties rajono pertvarkos projekto vadovas Vytautas Lelys žadėjo, kad vilniečių pasiūlymais papildys svarstomą projektinių pasiūlymų užduotį, o vėlesniuose etapuose savivaldybės atstovai pristatys tarpinius rezultatus.
„Galiausiai po aptarimų ir kūrybinių dirbtuvių atsiras geležinkelio stoties teritorijos detalusis planas“, – sakė V.Lelys.
Siūlė terminalą po žeme
M.Pakalnis minėjo, jog miesto transporto terminalo prieš geležinkelio stotį reikia dėl to, kad aplink transporto aikštę išsibarsčiusios autobusų ir troleibusų stotelės nepatogios keleiviams.
Jos buvo įkurtos 1950–1960 metais, kai miesto transporto buvo nedaug.
Su tuo nesutiko Eduardas Kriščiūnas, sakydamas, kad miesto transporto terminalą reikia įrengti po žeme, nes prieš geležinkelio stotį jis bus nepatrauklus akiai.
Tačiau M.Pakalnis prakalbo apie dideles investicijas, kurių prireiktų.
Tai ilgam sustabdytų rekonstrukcijos projektą.
Vilniečiai prie stoties norėtų ir žaliosios erdvės. Jie juokavo, kad artimiausia dabar – Rasų kapinės. Ten pasivaikščioti eina ne vienas stoties rajono gyventojas.
Senamiesčio bendruomenės pirmininkė Asta Baškauskaitė priminė, kad aplink stotį dar iškils ne vienas gyvenamasis namas, didžiulės statybos numatytos prie viešbučio „Panorama“.
Jos nuomone, reikia galvoti ne tik apie keleivius, bet ir apie gyventojus, kurių bus vis daugiau. Todėl jiems skirta žalioji erdvė labai reikalinga.
Domina paviljonų ateitis
Verslininkai, kurių prekybos paviljonai išsidėstę tarp autobusų ir geležinkelio stočių, baiminasi, kad prasidėjus pertvarkoms neteks darbo vietų, kurių sukurta apie 150.
Jie minėjo, kad visi paviljonai įregistruoti, tačiau jau pasklido gandas, kad juos iškrausčius bus pastatytas panašus prekybai skirtas statinys, kuriame įsikurs monopolininkas. Jis siūlys išsinuomoti prekybos vietas.
Savivaldybės planuotojai verslininkų nepradžiugino – iš tiesų paviljonus, kurie atsirado panaikinus daugybę abi stotis aplipusių pavienių kioskų, ketinama iškraustyti.
