Jolanta save vadina klasikinio stiliaus interjero kūrėja, nors prisipažino, kad po truputį bando išlipti iš rėmų ir jau imasi modernesnio braižo.
Ne kartą jai teko koreguoti ir jau įrengtus modernius namus.
Žmonės dažnai mano, kad nori moderno, o pagyvenę vos keletą mėnesių apsigalvoja – minimalistinio stiliaus namai, pasak kūrėjos, niekada nebus tokie jaukūs kaip klasikiniai ar panašūs į klasikinius.
Bet greičiausiai ne tik kūrybos stilius atveda pas ją klientus. Moteris svarsto, kad jos populiarumą lemia atsakingas požiūris į darbą.
Į feisbuką ji nuolat kelia sukurtų interjerų nuotraukas – tai žmonėms patinka kur kas labiau nei pieštos vizualizacijos. Į visus klientų laiškus ji atsako iš karto, nepraleidžia nė vieno telefono skambučio.
„Žodžiu, kai klientas į mane kreipiasi, aš jį suvystau gerąja prasme, prisiimu visus jo namų kūrimo rūpesčius ir jį trukdau tik tada, kai tai iš tikrųjų būtina“, – pabrėžė Jolanta.
Vilniečius Ingą (42 m.) ir Liną (45 m.) Gegužius ji irgi taip suvystė jau po pirmo jų susitikimo. Šeima namo Vilniuje ir aplink jį ieškojo net dvejus metus.
Gegužiai nesitikėjo, kad tai bus taip sudėtinga ir nuobodu, kad šiuo metu toks skurdus nekilnojamojo turto pasirinkimas: arba sklypas gražus ir namas prastas, arba atvirkščiai.
„Lietuviai bijo išsiskirti iš minios, dauguma namų panašūs, nuobodūs“, – prisiminė I.Gegužienė.
Kai suprato, kad namo niekaip neišsirinks, ėmė ieškoti sklypo ir tokį – 40 arų, esantį ant šlaito, rado vos keli kilometrai į vakarus nuo sostinės esančiame Dedeliškių kaime.
Įpusėjus namo statyboms Inga ėmė žvalgytis interjero dizainerio, o tada skelbimuose aptiko tokį parduodamą namą, apie kokį svajojo.
„Ne namas, o pasaka, jame man patiko viskas: spalvos, baldai, detalės“, – sakė ji. Paskambinusi nurodytu telefonu išsiaiškino, kas kūrė interjerą, ir taip susipažino su Jolanta.
Gegužiai interjero kūrėja visiškai pasitikėjo, Linas apskritai nesikišo į kūrimo procesą, tik įvertindavo ir apmokėdavo žmonos pateiktas sąskaitas.
„Manau, kad viskas taip sklandžiai ėjosi, nes Jolanta kiekvienu savo sprendimu buvo tikra šimtu procentų, o toks pasitikėjimas įkvepia, užsakovui nebelieka vietos abejonėms“, – pasakojo trimečio Domo, trylikametės Liepos ir aštuoniolikmečio Igno mama, kuri vienu metu augino ir vaiką, ir namą.
Iki tol visiškai nesidomėjusi interjerais moteris negalėjo įsivaizduoti, kad dizainerė ne tik parengs namo vidaus įrengimo planą, pakoreguos architekto suprojektuotą namo fasadą, bet ir kartu su ja važinės po parduotuves, kartu rinks stalo įrankius, vazas ir saldainines, žvakides, patalynę ir rankšluosčius.
Dauguma mano, kad dizainerio darbas lengvas, paprastas ir švarus, – tai J.Žalienė žino. Bet taip nėra. Paveikslų, pagalvėlių ar šakučių parinkimas – tik maža jo darbo dalis. 70 procentų veiklos sudaro brėžiniai ir techniniai sprendimai, o tam reikia geležinės logikos.
„Interjero dizaineriai skiriasi nuo architektų, kurie ne visada įsiklauso į užsakovus, jiems svarbu, kad brėžinys gerai atrodytų. O mes, interjero dizaineriai, mėgstame kapstyti giliai.
Todėl, manau, teisingas sprendimas – samdytis architektą ir dizainerį. Tuomet išeina funkcionaliausias ir geriausias rezultatas“, – svarstė pedante ir estete save vadinanti Jolanta.
Gegužių namuose ji irgi ėmėsi taisyti kai kuriuos architekto sumanymus – sumažino svetainėje langų skaičių ir dydį. Kad būtų kur elegantiškai užuolaidas pakabinti, kad gražiai atrodytų dekoratyvūs apvadai palubėse.
Kurdama interjerus ji dažnai renkasi šviesiomis spalvomis dažytus medinius langų rėmus, vidaus duris, integruotus baldus, grindjuostes, mat tada jie atrodo lengvesni ir šiuolaikiškesni.
Jolanta pastebi, kad pastaruoju metu labai nuvertinti individualių namų antro aukšto balkonai. Jie skirti ne tik romantiškiems vakarams, bet ir gyviems rytams.
Pavyzdžiui, Dedeliškių namo šeimininkas dar neturėjo namo, bet jau žinojo, kad nori balkono iš miegamojo, kad kasryt atsikėlęs ir pravėręs duris įkvėptų gaivaus oro, padarytų mankštą. O ir labai praktiškas dalykas – balkone patogu vėdinti patalynę.
„Svarbiausia namuose šeimininkų poreikiai ir prie jų priderinta funkcija. Negali būti interjeras gražus, bet nepatogus“, – įsitikinusi J.Žalienė.
Ji iki šiol lanko įvairius tobulėjimo kursus – spalvotyros, derinių, raštų, nuolat analizuoja brėžinius, konsultuojasi su statytojais, lankosi užsienio parodose.
O jei ištinka profesinė nesėkmė, vadinasi, reikia iš tokios situacijos pasimokyti, tada karma neatsiųs antros pamokos. Jolanta tuo tiki.
