Reformatų skvere buvo apsistojusi ir Napoleono kariuomenė. Pasidarbavę metalo ieškikliais tai išsiaiškino archeologai. Jie rado muškietų šratų, kareiviškų sagų ir diržų sagčių. Tyrinėtojai taip pat aptiko titnago skiltuvų, kurie būdavo naudojami muškietose parakui uždegti.
Bet šiuo metu Reformatų skvere darbai sustoję. Mat atsižvelgiant į vilniečių pastabas yra taisomas techninis projektas.
Vasarą skvero tvarkybos darbai buvo sustabdyti dėl archeologinių tyrimų. Po žvalgomųjų už 128 tūkst. eurų buvo užsakyti detalieji darbai.
Laimėjusi konkursą juos atliko viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“. Skvere visą vasarą darbavosi archeologai, vadovaujami Algirdo Kalinausko ir Igno Sadausko.
Kada apsistojo – mįslė
I.Sadauskas pripažino, kad napoleonmečio radiniai nustebino: „Radinių gausa leido susidaryti nuomonę, kad reformatų valdoje su kapinėmis ir bažnyčia galėjo apsistoti Napoleono kariuomenė. Tiesa, pasakyti, ar keliaudama į Rusiją, ar grįždama, negalima.“
Perkasose archeologai žmonių kaulų ar skeletų nerado. Nors pavienių kaulų buvo. Spėjama, kad jie ten atsidūrė sovietmečiu, kai buvo įrengiamas skveras.
Tada niekas archeologinių tyrimų neatliko, senąsias reformatų kapines išstumdė buldozeriai. Dabar jau nebeaišku, kiek kapų suardė sunkioji technika.
Duobėje – arklių kaulai
Šiaurinėje skvero dalyje archeologai rado XVI–XVII amžiaus ūkinę duobę. Nors joje buvo ne mažiau nei trijų arklių kaulai, I.Sadauskas šio radinio nesieja su napoleonmečiu.
Nors per karus arkliena buvo naudojama maistui, ši duobė yra ankstesnių laikų. Pasak archeologo, ji nesiejama nei su 1655 metų Rusijos kariuomenės invazija į Vilnių, kai miestas buvo apiplėštas, nei su Šiaurės karu.
Gali būti, kad arklių kaulai į duobę buvo suversti su kitomis atliekomis.
Spindėjo auksinis dukatas
Reformatų skvere archeologų surastas Olandijos dukatas, nukaldintas 1754 metais, – palyginti retas Lietuvoje. Kadangi pinigas iš tauriojo metalo, jo būklė visai nebloga.
I.Sadauskas spėjo, kad auksinis dukatas toje vietoje atsidūrė kartu su perkastu gruntu. Mat ši moneta rasta XIX amžiaus antrosios pusės kultūriniame sluoksnyje. Kad pinigas tuo metu dar galėjo cirkuliuoti, tikimybės nedaug.
Taip pat archeologams pavyko rasti daugybę kitų įvairiu laikotarpiu nukaldintų monetų.
Dar vienas archeologus Reformatų skvere nustebinęs dalykas – kultūrinio sluoksnio storis. Nors ir ne senamiestyje, už miesto gynybinės sienos, jis svyravo nuo 1,2 iki 5,1 metro gylio.
Didžiausias kultūrinio sluoksnio gylis buvo griovoje, kurios paskirtis dar nepaaiškėjo. XVIII–XIX amžiaus senuosiuose Vilniaus planuose toje vietoje jokių gynybinių įtvirtinimų nematyti.
Griova galėjo būti šiukšlių išpylimo vieta, nes panašių radinių archeologai anksčiau buvo radę ir J.Basanavičiaus bei Mindaugo gatvių sankirtoje esančio namo kieme. Ten buvo šiukšlės, atkeliavusios iš dabartinės Trakų gatvės rajono.
Teritorija gerokai išsiplėtė
Archeologai vietas perkasoms rinkosi kuo toliau nuo jautrių zonų – reformatų kapinių, konsistorijos pastato likučių, Sinodo pastato.
Visą vasarą tyrimai vyko ten, kur buvo suprojektuoti lietaus nuotekų rezervuarai. Iš viso A.Kalinausko ir I.Sadausko vadovaujami archeologai ištyrė beveik 480 kvadratinių metrų plotą, kuriame buvo reformatų ūkiniai pastatai, sodai ir daržai.
Tarp archeologų radinių – daug keramikos fragmentų. Tai – sudaužyti puodai, dubenys, ąsočiai, XVI–XVII amžiaus krosnių koklių fragmentai.
I.Sadauskas spėjo, kad jie atkeliavo iš senamiesčio, nes šioje miesto dalyje archeologams tokių radinių kasinėjant pasitaiko dažnai.
I.Sadauskas pasakojo, kad perkasose buvo ir užstatymo fragmentų – ūkinių pastatų pamatų ir grindinio likučių.
„Visi šie radiniai patvirtino duomenis, kad XVI amžiaus pabaigoje reformatų kapinėms suteikus sklypą už gynybinės sienos, vėliau jų teritorija smarkiai išsiplėtė ir gyvenimas čia virte virė“, – kalbėjo I.Sadauskas.
Kritikavo rekonstrukcijos projektą
Apie 10 metų – tiek praėjo nuo pirmųjų tyrimų ir studijų ruošiantis atnaujinti Reformatų skverą.
Tačiau Reformatų skvero rekonstrukcijos projektas sulaukė aršios vilniečių kritikos. Rangos darbai buvo sustabdyti praėjusių metų gruodį, gavus žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą.
Tada buvo paskelbta sensacinga žinia – tyrimų metu aptikti senosios reformatų bažnyčios pamatai.
Šį pavasarį Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad kritikuotas projektas koreguojamas: bus kertama mažiau medžių, keičiamas takų išdėstymas, numatyta vieta paminklui Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams. Taip pat savivaldybė pažadėjo, kad tranzitiniuose takuose danga bus kieta.
Rekonstrukcijos projekto rengėjai išgirdo vilniečių siūlymą nesegmentuoti skvero, siekti universalumo: Sinodo pastato komplekso teritorija su sakralia zona, kurioje 1982–1983 metais brutaliai išgriautos kapinės, bus įamžinta ir išskirta krašto vaizdinėmis priemonėmis, tačiau likusių sodo erdvių funkcijos iš esmės nebus diktuojamos.
Perkėlus vieną pagrindinių takų, gerokai padidėjo pievos plotas, kurioje miestiečiai galės laisvai rinktis savo veiklos scenarijų, o kitoje kapinių pusėje numatyta tik vaikų žaidimo zona. Likusi teritorija liks visiškai universali įvairioms veikloms.
Dalis vilniečių siūlė eksponuoti ir sovietmečio projekto betoninių laiptų fragmentą atnaujintame sode, šalia skelbti informaciją apie sovietinių ir Nepriklausomybės laikų įamžinimo ženklų ir reljefo transformacijos istoriją. Tačiau Valstybinė kultūros paveldo komisija rugpjūčio 27 dieną vykusiame svarstyme rekomendavo savivaldybei nesaugoti sovietinio laikotarpio laiptų fragmento.
