Baigiant Laisvės alėjos rekonstrukciją jau galima pasidairyti, kaip pasikeitė pagrindinė Kauno pėsčiųjų gatvė, nes jos nebedengia statybininkų tvoros.
Beveik 5 metus trukusius darbus kauniečiai akylai stebėjo. Laisvės alėjos atnaujinimo procesą fiksavo net menininkai.
Ne paslaptis, kad tuo metu ir gyventojai, ir verslininkai patyrė išbandymų, kai kuriems sudėtingi alėjos atnaujinimo darbai pakeitė gyvenimą.
O kaip vietiniai gyventojai ir miesto svečiai vertina naują pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės apdarą ir kaip atrodys vienas pagrindinių alėjos akcentų – fontanas?
Parodą skyrė Laisvės alėjai
Galerijoje „Meno parkas“ veikia menininkės Agilės Mažonaitės fotografijos darbų paroda „Laisvė“. Fotografė 2016–2020 metais stebėjo Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus ir fiksavo netikėtas akimirkas.
Kaunietė pasakojo, kad užaugo Laisvės alėjoje. Nors vėliau iš jos išsikraustė, ši gatvė vis tiek buvo ir yra neatskiriama jos gyvenimo dalis. Ji brangi ir daugeliui kitų kauniečių, nes tai pagrindinė miestiečių susitikimų vieta.
„Ne veltui kauniečiai sako: „Einu į miestą, į Laisvę.“ Tuomet visi supranta, apie ką kalbama, todėl šios gatvės virsmas, jo procesas labai domino“, – pasakojo A.Mažonaitė.
Stebėjo visą remonto eigą
Fotografė rekonstruojamoje alėjoje kasdien praleisdavo ne po vieną valandą, joje lankydavosi ir ankstyvą rytą, ir vėlų vakarą, ir darbo valandomis, kai čia plušėdavo darbininkai, o žmonės nardydavo tarp statybvietę dengiančių tvorų.
„Buvo įdomu stebėti statybininkus, kurie turbūt įsivaizdavo, kad už tvorų jų niekas nemato. Vieni pasislėpę rūkydavo, kiti ilsėdamiesi per krovininių automobilių langus net iškišdavo kojas“, – pasakojo menininkė.
Ne mažiau įdomu jai buvo matyti, kaip per išmaltą alėją žingsniuoja poniutės su aukštakulniais bateliais, nes taip buvo įpratusios puoštis eidamos į Laisvės alėją ir net remonto darbai nepakeitė jų įpročių.
„Intrigavo ir tai, kaip išmaltoje alėjoje atsiradus plastikinei dangai ja žmonės nesusimąstydami žingsniavo, nors ji buvo „Dievo paliesta“, – 2018 metais naudota Kaune lankantis popiežiui Pranciškui“, – įspūdžiais dalijosi fotografė.
Nebeliko buvusio savitumo
Visi netikėti pastebėjimai, detalės sugulė į fotografijų ciklą. Dabar, kai alėjos rekonstrukcija beveik baigta ir galima apžvelgti visą gatvę, A.Mažonaitei ji tapo nebeįdomi.
„Dabar tai – tiesiog pilka gatvė. Ji nebeturi savitumo, kokia buvo anksčiau. Manau, kad sovietmečiu architektų Alfredo Paulausko ir Vandos Paleckienės sukurtas alėjos atnaujinimo projektas buvo puikus, gatvė tuomet išsiskyrė iš visų kitų. Mano nuomone, būtų buvę geriau iš naujų medžiagų atkurti senąjį jos veidą, plytelių formą ir ritmą, medžių ir gėlių klombų, ant kurių visi mėgo sėdėti ir laipioti, formas. Pagaminti naujus, bet senosios formos suolus“, – sakė architektūra besidominti ir pati interjerus kurianti kaunietė.
Taip pat A.Mažonaitė laukia, kada bus pabaigtas atnaujinti fontanas, buvęs visos alėjos simbolis.
„Jei, kaip buvo žadėta, jis bus apšviestas įvairiomis spalvomis, labiau primins prastą skonį, o ne išskirtinumą“, – sakė fotografė.
Kaunietė įsitikinusi, kad nors alėja dabar apvilkta nauju rūbu, jis nebėra išskirtinis.
„Gatve pereini, ir tiek, akis neužkliūva už įdomesnių detalių ar formų. Negelbėja net tai, kad atnaujinant alėją buvo renovuoti ir beveik visų pastatų fasadai. Gatvė dabar vis tiek kažkokia nyki. Gal kai ji vėl prisipildys žmonių, visi apsipras su nauju jos vaizdu, pamažu įgaus žmogišką veidą“, – vylėsi kaunietė.
Prisimena sunkias dienas
Gal dabar jau mažai kas prisimena, bet Laisvės alėjos rekonstrukcija prasidėjo 2015 metų balandžio 14 dieną. Tada įmonės „Autokausta“ darbininkai su sunkiasvore technika pradėjo ardyti pirmąsias alėjos grindinio plytas. Darbai prasidėjo prie pat A.Mickevičiaus gatvės.
Šioje atkarpoje įsikūrę verslininkai sakė, kad remontas buvo tikras išbandymas.
„Išardžius alėjos grindinį, iškasus tranšėjas turėjome gyventi ir dirbti tarsi apkasuose. Į parduotuvę žmonės eidavo lentomis, kurios buvo permestos per iškastus griovius tarp alėjos ir namų“, – prisiminė vienos parduotuvės darbuotoja Aistė Pilypavičienė.
Tuo metu pirkėjų labai sumažėjo, visi patraukė į prekybos centrus kitose miesto vietose. Verslininkai baiminosi, kad neišsilaikys.
„Dabar matome, kad žmonės pamažu grįžta į alėją, būtent į šią atkarpą, kuri atnaujinta pirmiausia. Nežinau, kodėl, bet man ji atrodo gražesnė, nei dabar jau suremontuota kita gatvės dalis. Gal dėl to, kad akys jau priprato prie naujoviško vaizdo“, – svarstė pardavėja.
Apie darbų pabaigą nežino
Vėliau pradėjus rekonstruoti kitas alėjos atkarpas ten įsikūrę verslininkai taip pat vargo.
2019 metų sausį prie Nacionalinio Kauno dramos teatro buvo atidaryta nedidelė šeiminė kavinė. Jos savininkė Neringa Kanarskaitė sakė, kad Laisvės alėjoje kūrėsi dėl to, jog vieta perspektyvi.
„Žiūrėjome į priekį ir manėme, kad šeimos verslas bus pelningas, bet alėjos rekonstrukcijos metus ištverti buvo labai nelengva. Tikėjomės, kad remonto darbai baigsis praėjusį rudenį ir žiemos švenčių metu jau užsidirbsime. Deja, to neįvyko, norėdami išsilaikyti iš namų išnešėme viską, ką turėjome, ir pardavėme, kad tik išlaikytume kavinę“, – nusivylimo neslėpė verslininkė.
N.Kanarskaitė užsiminė, jog dabar daugelis kauniečių dar nė nežino, kad statybininkų tvoros patyliukais jau nuimtos ir kad Laisvė vėl tapo vieta, kur smagu pasivaikščioti.
„Daugelis užėję sako nežinoję, kad remontas jau beveik baigtas. Mes taip pat braukiame brūkšnį, tikimės, kad sunkios dienos jau praeityje. Nors dabar alėja atrodo pilka, tikimės, kad pavasarį, kai sužaliuos augalai, kauniečiai į ją sugrįš“, – vylėsi moteris.
Naujo fasado neapgadino
Alėjoje išardžius statybininkų tvoras geriau galima apžiūrėti ir čia esančius pastatus. Ypatingu grožiu spindi alėjos 81-asis daugiabutis, kurio pirmajame aukšte yra Centrinis Kauno knygynas.
1956 metais pastatyto akmens plokštėmis dengto pastato fasadas puoštas originaliais rusvos ir žalsvos spalvų keramiko Jono Mikėno lipdiniais. Nors tai socialistinio realizmo stiliaus architektūra, pastatas laikomas vertingu.
Šio daugiabučio bendrijos pirmininkas Aurimas Uža pasakojo, kad namo fasadas buvo atnaujintas prieš pat prasidedant Laisvės alėjos rekonstrukcijai.
„Kai prasidėjo darbai alėjoje, atsirado statybinės tvoros, mažai kas atkreipė dėmesį, kad daugiabutis jau atnaujintas. Laimei, alėjos remontas žalos pastato fasadui nepadarė“, – džiaugėsi kaunietis.
Verslas grįžta į centrą
Pačių Laisvės alėjos gyventojų gyvenimas remontuojant šią gatvę taip pat buvo pasikeitęs.
„Reikėjo prisitaikyti prie tam tikrų apribojimų. Eiti ne įprastais keliais, bet ieškoti, kaip apeiti tvoras, griovius, kad patektum, kur reikia. Taip pat, kaip privažiuoti prie namų, kai buvo uždarytos alėją kertančios Maironio ir A.Mickevičiaus gatvės. Net pasivaikščiojimams vietos nebebuvo“, – sakė A.Uža.
Dabar, kai alėja jau vėl atvira, kaunietis tikino, jog ji jam patinka.
Kitas Laisvės alėjos gyventojas, Andrius Daugėlaitis, džiaugėsi, kad remonto darbai eina į pabaigą ir verslininkai jau grįžta į alėją.
„Pastebėjau, kad dabar jau ir daugelis kitų pastatų fasadų atnaujinti. Ypač džiaugiuosi, kad neliko merdėti pastatas, kuriame sovietmečiu buvo restoranas „Orbita“. Neseniai ten buvo bankas, bet bankininkai iš jo išsikraustė. Dabar čia įrengiami biurai.
Daugelyje tuščių erdvių jau taip pat veikia naujos kavinės, parduotuvės. Nenaudojamas nekilnojamasis turtas parduodamas ar nuomojamas. Alėjoje vėl užvirs gyvenimas“, – kalbėjo kaunietis.
Mažai žmonių, daug teršalų
Laisvės alėjoje apgyvendinimo paslaugas teikianti verslininkė Eglė Krutkienė sakė, kad kol vyko rekonstrukcija, svečiai būdavo nepatenkinti.
„Užsieniečiai atsiliepimuose rašydavo, kad išeiti iš viešbučio yra nepatogu, alėjoje dėl vykstančių darbų purvina. Tokios svečių pastabos verslui kenkė“, – sakė kaunietė.
Dabar atvykstantys turistai apie pėsčiųjų alėją nesako nei nieko blogo, nei ką nors labai gero.
„Jiems tai yra tiesiog gatvė, tokia kaip kitos modernių miestų gatvės. Jie negali palyginti, kokia ji buvo ir kokia yra dabar“, – kalbėjo E.Krutkienė.
Į Kauną aplankyti draugų atvykęs prancūzas Claude’as Pavonas pasakojo, kad čia lankėsi pirmą kartą.
„Su draugais vaikščiojome alėja. Krito į akis, kad joje labai švaru, nematyti nė šiukšlės. Pas mus net pagrindinėse gatvėse kur kas daugiau šiukšlių ir benamių. Čia to nėra. Tiesa, nustebino, kad ir žmonių pagrindinėje gatvėje nedaug. Taip pat į akis krinta tai, kad ant suolų ir grindinio labai daug balandžių teršalų“, – atviravo prancūzas.
Alėjos pradžią pamiršo?
Atnaujinimo dar vis laukia vienos iki šiol darbininkų nepaliestos Laisvės alėjos atkarpos gyventojai, įsikūrę jos pradžioje.
„Gal mus pamiršo? Jokių kalbų ar pranešimų, kada ir ši atkarpa bus remontuojama, nėra. Miesto atstovai čia kartais atsiunčia darbininkų, jie užlopo vieną kitą gatvės duobę. Bet bendras vaizdas prastas“, – sakė šioje vietoje, už Vytauto prospekto, gyvenanti Irena Navickienė.
Gyventojai ypač norėtų, kad būtų išspręstas automobilių statymo prie pat Įgulos bažnyčios klausimas.
„Alėjos atkarpa tarp Vytauto prospekto ir Nepriklausomybės aikštės baisi, duobėta. Čia automobilius laiko policijos pareigūnai. Nuolat susidaro spūstys, labai nepatogu. Labai laukiame permainų“, – kalbėjo Audrius Bakšys.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sakė, kad Laisvės alėjos atkarpa nuo jos pradžios iki Nepriklausomybės aikštės dar kurį laiką nebus pertvarkoma.
„Iš pradžių turime atnaujinti Vilniaus gatvę. Jos rekonstrukcijos darbus planuojame pradėti rudenį. Kiek jie užtruks, paaiškės, kai bus žinomas šių darbų rangovas, kuris parengs rekonstrukcijos eigos planą. Tik po to planuojama atnaujinti paskutinę alėjos atkarpą“, – sakė A.Pakalniškis.
Rekonstrukcijos darbus numato baigti birželį
Giedrė Samulionytė Lekavičienė
Įmonės „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė
„Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus planuojama baigti laiku – kaip ir numatyta, birželio mėnesį.
Likusius darbus atliksime etapais: bus įrengtos prieigos prie pastatų durų, likę granitiniai elementai, taip pat sutvarkysime pastatų ties grindinio granito danga fasadus.
Pasirūpinsime saugesne ir jaukesne kauniečių erdve – atšilus orams į gėlynus susodinsime augalus, užbaigsime įrengti kitus gatvės elementus – stulpelius, įspėjamuosius paviršius neįgaliesiems.
Vėliau numatyta grąžinti prieš objekto rekonstrukciją laikinai išvežtus ar demontuotus mažosios architektūros elementus – tai skulptūros ir atminimo lentos. Kol kas didelių taisymo darbų objekte nebuvo. Suremontuotas apgadintas suolelis.
Darbų sutartyje numatytas garantinis laikotarpis, tad prireikus reaguosime ir spręsime kilusius nesklandumus.
Kauniečius ir miesto svečius traukiančios susitikimų vietos – fontano įranga sumontuota ir užkonservuota žiemai. Praėjusių metų rudenį buvo išbandyta, ar sistema veikia sklandžiai. Fontano sroves paleisime pavasarį, kai tik leis orai.
Fontano forma išliks tokia, kokia buvo, nauji burbulai pagaminti iš nerūdijančio plieno. Taip pat veiks nauja filtravimo ir dezinfekcinė įranga, fontano srovės šokinės skambant įvairiai muzikai.
Dar viena fontano naujovė – sumontuoti vėjo greičio davikliai. Jie reguliuos, kad esant didesnio vėjo gūsiams būtų ribojamas vandens čiurkšlių aukštis.
Numatyti pramoginiai elementai – tai rūko funkcija, o pats fontanas skleis spalvotas šviesas.“
