„Lengviausia žmogui, kuris jau patyrė sėkmę. Pavyzdžiui, žmogus žino, kad jam priimtinas gyvenimas senamiestyje, tiesiog parduos vieną butą čia, įsigis kitą, viskas puiku. Visgi nedaug žmonių save taip tiksliai pažįsta. Jei būstą įsigyti planuoja pora arba šeima, jos nariai turi derintis tarpusavyje – vienam reikia vieno, kitam kito. Būtina rasti kompromisą. O jei dar yra vaikų lūkesčiai“, – kalbėjo G. Petronienė.
Jos patarimas – renkantis būstą skirti pakankamai laiko, nepulti pirkti to, kas parduodama pigiausia. Labai svarbu apžiūrėti daug butų, nors net ir tokiu atveju gali nesuprasti, ko iš tiesų nori.
„Žinau daug istorijų, kuomet žmogus kuo ramiausiai įsigyja namą, o po pusmečio suvokia, kad tingi prižiūrėti aplinką, gamtoje jaučiasi vienišas, kad jam sunku važinėti į miestą, vežioti vaikus, kad jo nebeaplanko draugai, – pasakojo psichologė. – Kitas variantas: žmogus nusipirko būstą miesto centre ir imasi skųstis, kad aplink vienas smogas, triukšmas, nesibaigiančios linksmybės baruose, nėra asmeninio gyvenimo.
Žmonės patys nežino, ko nori. Kuomet perka būstą, daugeliui atrodo, kad jie perka svajonę. O kas yra tavo svajonė?“
Kai kuriems žmonėms, anot psichologės, labai reikia aukštų lubų arba išskirtinio vaizdo pro langą. Kitiems tas visiškai nesvarbu, bet jiems rūpi, kad namuose būtų šilta. „Kad suprastum tokius niuansus turi būti pagyvenęs ne viename bute, gal viešbutyje, tuomet gali atsakyti, kas tau yra laimė“, – įsitikinusi psichologė.
Psichologas A. Jančiauskas akcentavo, kad labai daug žmonių renkasi svajones, kurios būtų socialiai priimtinos, nes nesuvokia, kad lengviau jas pažintų, jei kažkur pagyventų. „Man atrodo, kad Lietuvoje per daug žmonių – butų savininkai, arba dauguma per daug anksti nori išsikraustyti į butą, nors, pavyzdžiui, tuo metu šeimos situacija nėra palanki.
Galbūt pinigus, skirtus įsigyti būstui, investavę, jie uždirbtų daug daugiau nei išleistų nuomodamiesi. Viena mano siūlomų išeičių – būstą kurį laiką nuomotis. Jei išsikraustysi į namą, pagyvensi ten pusmetį, labai daug šansų, kad ateis atsakymai. Galbūt namas buvo tėvų svajonė, bet ne mano, aš šiame etape vos spėju pasirūpinti vaikais, pamiršau, ką reiškia laisvalaikis, neturiu laiko rūpintis namais, galbūt man net neįdomu sodas, o žolę pjauti vis tiek reikės“, – reziumavo psichologas.
