Vejų šienavimo ypatumus Šančių pakrantėje Darius iliustravo iškalbinga nuotrauka, kurioje matyti, kad pjaudamas žolę traktorius išmalė Nemuno pakrantę, provėžose ėmė kauptis vanduo.
„Diena iš dienos matau tą vaizdą, vietoj tvarkymo vyksta darkymas“, – piktinosi šančiškė Inga.
„Dar ir laikas pasirenkamas toks, lyg būtų skirtas paskutiniams mieste perintiems paukščiams išbaidyti“, – liūdną vaizdą komentavo kitas Šančių gyventojas.
Kaunietis Darius pranešė nusiuntęs raštą miesto Aplinkos apsaugos skyriui ir Aplinkos apsaugos departamentui, ragindamas užliejamoms, šlapioms pievoms šienauti nenaudoti traktorių ir jas šienauti lengvesne technika. O dar geriau tas negausias šlapias pievas ir jų siaurą žolės ruožą iki vandens palikti gamtai ir bioįvairovei.
Kita Šančių gyventoja teigė kalbėjusi apie šienaujamas pakrantes ir naikinamą bioįvairovę su Kauno marių regioninio parko specialistais. Jie pripažino, kad problema egzistuoja, nes pakrančių priežiūros darbus dažniausiai atlieka nekvalifikuoti darbininkai.
Paprašius miesto savivaldybės pakomentuoti, kodėl taip šienaujamos, o tiksliau – darkomos Nemuno pakrantės pievos, jos atstovas Arnoldas Bukelis perdavė bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ direktoriaus Petro Švažo komentarą.
Miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūra ir tvarkymu, be kitų darbų, užsiimančios įmonės vadovas paaiškino, esą šienaujant pievą viena vieta buvo labiau įmirkusi.
„Jeigu provėžas užsemia vanduo (kaip matyti nuotraukoje), tai jos po kurio laiko išsilygina savaime.
O jeigu provėžos būtų toliau nuo vandens, tokiu atveju jos būtų užlyginamos“, – paaiškino P.Švažas.
