Betono džiunglėse įsikūrę kauniečiai nėrė į daržininkystę – derliumi neatsistebi patys

Kauniečiai Šilainius neretai pavadina betono džiunglėmis. Tačiau greta daugiabučių yra gamtos oazė, kurioje pamiršti, kad esi mieste. Čia savo pakeltas lysves pirmą kartą užveisė tie, kurie iki šiol niekada nesodininkavo.

Menininkė E.Šimkutė džiaugėsi, kad šiemet net dvylika jaunų sodininkų entuziastų pakeltose lysvėse pirmą kartą išdrįso auginti daržovių derlių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Menininkė E.Šimkutė džiaugėsi, kad šiemet net dvylika jaunų sodininkų entuziastų pakeltose lysvėse pirmą kartą išdrįso auginti daržovių derlių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Menininkė E.Šimkutė džiaugėsi, kad šiemet net dvylika jaunų sodininkų entuziastų pakeltose lysvėse pirmą kartą išdrįso auginti daržovių derlių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Menininkė E.Šimkutė džiaugėsi, kad šiemet net dvylika jaunų sodininkų entuziastų pakeltose lysvėse pirmą kartą išdrįso auginti daržovių derlių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasodinti kukurūzai puikiai auga greta agurkų. Šios daržovės savo ūsais apsivys kukurūzų stiebus ir nebereikės naudoti lazdelių agurkams rišti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasodinti kukurūzai puikiai auga greta agurkų. Šios daržovės savo ūsais apsivys kukurūzų stiebus ir nebereikės naudoti lazdelių agurkams rišti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jul 9, 2020, 6:35 PM

Šilainių gyvenamajame rajone yra ypatinga vieta. Čia esančio VIII forto teritorijoje kauniečiai nuo seno yra įkūrę savo sodus. Anksčiau sodininkų veikla buvo nelegali, bet pernai aktyvios kaunietės menininkės Evelinos Šimkutės pastangomis situacija pasikeitė.

Dabar soduose darbuojasi ne tik seni sodininkai, bet ir tie, kurie derlių augina pirmus metus. Pačių kauniečių pasigamintose pakeltose lysvėse vyksta įdomūs eksperimentai.

Specialistai patarė, kaip patiems pasigaminti tokias lysves, kurios tinka ir miesto teritorijoje.

Subūrė tikrą bendruomenę

Šilinių sodose, esančiuose visai netoli judrių šio gyvenamojo rajono gatvių, pasijunti lyg gamtos prieglobstyje. Čia auga vaismedžiai, lysvėse bręsta uogų ir daržovių derlius. Savo sodeliuose šeimininkauja daugiausia vyresnio amžiaus Šilainių gyventojai.

Bet greta įprastų daržų yra įrengtos ir pakeltos lysvės. Tai iš lentų sukaltos dėžės, kuriose auga įvairios gėrybės. Tai – Šilainių sodų edukacinės lysvės.

Tokį sodininkystės mieste modelį sugalvojo menininkė E.Šimkutė. Pernai ji su fortais besirūpinančios viešosios įstaigos „Kauno tvirtovė“ atstovais sutarė, kad sodininkai čia gali darbuotis netrukdomi, ir pradėjo burti Šilainių sodų bendruomenę.

Pakvietė visus norinčius

Šiais metais bendruomenė tapo dar didesnė.

„Vasario mėnesį socialiniame tinkle paskelbiau, kad savo pakeltas lysves Šilainių soduose gali pasistatyti visi norintys. Susidomėjusiųjų buvo nemažai, bet galų gale liko 12 šeimų ar pavienių entuziastų“, – pasakojo E.Šimkutė.

Kaunietė sakė, kad tai daugiausia jauni žmonės – vos mokyklą baigę kauniečiai arba jaunos šeimos su mažais vaikais.

„Visi sakė, kad iki šiol patys nieko nėra bandę užsiauginti, todėl galimybė tai išmokti daryti suviliojo“, – pasakojo E.Šimkutė.

Lysvėse bręsta derlius

Naujieji sodininkai pasigamino pakeltas lysves ir pavasarį jose sėjo ir sodino sėklas bei daigus.

Eksperimentinėse lysvėse auga įvairios žolės, tinkančios arbatai. Tai gėles primenantys augalai raudonais lapais – daržovinės balandūnės, levandos, citrininės, bananinės ar net šokoladinės mėtos, ramunėlės, čiobreliai.

Taip pat auga įvairių veislių petražolės, šalavijai, dašiai.

Žydi ir uogas jau sirpina braškės bei žemuogės. Noksta pirmieji pomidorai, bręsta cukinijos, žaliuoja svogūnai, laukiama moliūgų derliaus. Kai kas net pirmą kartą gyvenime augina bulves.

Agurkus palaiko kukurūzai

Vienoje bendroje lysvėje įdomiai pasodinti agurkai ir kukurūzai. Agurkams paremti ir jiems vytis reikia atramų, bet vietoj lazdelių greta jų auga kukurūzai, aplink kuriuos agurkai ir vejasi.

Kitoje lysvėje, suskirstytoje į 9 atskirus plotelius, greta kitų daržovių auga garbanotieji kopūstai.

„Tai labai vertingos daržovės. Pasirodo, jos nėra lepios, ištveria net 15 laipsnių šaltį, todėl jų galima užsiauginti ir pas mus“, – pasakojo E.Šimkutė.

Šilainių sodų bendruomenė nuolat sulaukia lankytojų, kurie domisi, kaip užveisti savo lysves. Taip pat šią vasarą vyksta susitikimai su gamtininkais. Bendruomenė su specialistais keliauja po VIII forto teritoriją ir skaičiuoja, kiek įvairių gyvūnų rūšių čia gyvena, ir daugiau sužino apie kiekvieną gyvį.

Pasigaminti patiems visai nesudėtinga

Laima Raudonikytė

Agronomė

„Įsirengti pakeltas lysves galima turint nedidelį žemės lopinėlį, net savo daugiabučio kieme, jei ten nestatomi automobiliai, yra žalioji zona. Tokios lysvės ir atrodo gražiai, ir prižiūrėti jose augantį derlių yra patogu, o kadangi jos yra aukščiau žemės paviršiaus, augalai gauna daugiau šilumos ir auga sparčiau.

Įsirengti tokias lysves galima labai nebrangiai. Tam reikės paprastų lentų. Puikiai tinka net mediniai statybiniai padėklai, tereikia išardyti jų lentas. Labai patogu pasigaminti tokį karkasą, ant kurio galima ir sėdėti.

Geriausiai naudoti 1 metro ilgio lentas ir dėti po keturias vieną ant kitos. Jas sutvirtinus išeina kubo formos lysvė.

Į jos dugną galima kloti nereikalingo kartono sluoksnį. Ant viršaus dėti nupjautų nereikalingų šakų. Geriau, jei jos bus nugenėtos anksčiau, kad paklojus į lysvės dugną nepradėtų greitai dygti. Ant šakų reikia pilti sluoksnį komposto. Tokiu užpildu reikia užpildyti pusę lysvės gylio.

Ant viršaus jau pilamas žemės sluoksnis. Augalams išdygus žemę galima mulčiuoti, užpilti nupjauta žole, kad želtų mažiau piktžolių ir ne taip greitai išgaruotų drėgmė.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.