„Lietuvos ryto“ televizijos laidų vedėjas Andrius Kavaliauskas konkurso rėmėjo JUNG biure, virtusiame studija, kalbino renginio sumanytojas ir koordinatores naujienų portalo lrytas.lt Būsto rubrikos redaktorę Ingą Junčienę ir LAS pirmininkę Rūtą Leitanaitę. Pokalbio metu jos pristatė svarbiausią naujieną – jau suburtą šiųmečio konkurso vertinimo komisiją.
Jos pirmininku pasirinktas Antonio Domenico De Antonis (Anglija/Italija) – interjero architektas, ADWS („Antonio De Antonis Work Studio“) biuro įkūrėjas. Italijos interjero dizainerių asociacijos Milano sekcijos prezidentas, Italijos nacionalinės dizaino standartų tarybos narys, aukštesniosios dizaino mokyklos MIBE Peskaroje valdybos narys, dėstytojas.
Kiti nariai: Rósa Dögg Porsteinsdóttir – Islandijos interjero architektų (FHI) asociacijos prezidentė, Islandijos dizaino ir architektūros centro viceprezidentė, Islandijos vizualinio meno autorinių teisių asociacijos valdybos narė, Reikjaviko universiteto dėstytoja. Pastaruosius 15 metų Rosa dirba apšvietimo dizainere ir interjero architekte, vadovauja studijai Reikjavike.
Matthias Franzas iš Vokietijos – Bavarijos architektų rūmų narys, Vokietijos interjero architektų sąjungos viceprezidentas, Bavarijos interjero architektų sąjungos iždininkas. Matthias interjero architektu dirba daugiau nei 30 metų. Kartu su žmona vadovauja biurui, kurio pagrindiniai projektai – komercinės ir gyvenamosios erdvės.
– Dalyvaujant interjero konkurso „Mano erdvė“ apdovanojimų šventėse daugeliui atsiranda noras turėti gražesnius namus. Susidomėjimas interjero architektūra kasmet didėja, neabejotinai prie to prisideda ir šis konkursas. Tačiau kiekvienas gerą interjerą turbūt suprantame kitaip. Vienam tai tai gražiai suderintos spalvos, kitam galbūt tvarkingai, geometriškai išdėlioti daiktai. Kaip apibūdintumėte gerą interjerą? Kokie yra pagrindiniai kriterijai? – pokalbio metu pasiteiravo A.Kavaliauskas.
Inga Junčienė (I. J.): Manau, į šį klausimą skirtingai atsakytų ir interjero dizaineris, ir architektas, ir jūs, ir Rūta. Jeigu klausiate, kas yra man gražu, – tai funkcionali ir gerai apgalvota erdvė. Ir kuo mažiau triukšmo joje, kuo mažiau daiktų, kurie ją užgožtų. Tik būtiniausi. Bet čia kalbu apie erdvę, kurią užsakovui suprojektavo jo pasirinktas architektas.
– Skiriasi buto ir namo projektavimas, jų interjerų įrengimas?
Rūta Leitanaitė (R.L.): Žinoma. Dar yra ir viešųjų erdvių interjerai. Tarkime, viešame pastate – gali būti holas, gali būti ir biblioteka. Čia vartotojas gali būti ne tik viena šeima, bet ir lankytojai, kurie nuolat keičiasi. Tad ten vėl kiti interjero reikalavimai.
– Inga sakė, kad jai svarbiausias gero interjero kriterijus yra funkcionalumas. O jums?
R.L.: Svarbiausias gero interjero kriterijus yra tai, kiek jis atitinka jį naudojančio žmogaus lūkesčius ir norus, kiek atliepia bute ar name gyvenančios šeimos gyvenimo būdą, jos pomėgius, poreikius.
– Gerai, sukonkretinsiu – kas dabar madinga? Kokie šiandien madingi interjerai?
R.L.: O, čia visiškai kitas klausimas. Negalima šitokio klausimo pateikti.
– Kodėl negalima?
I.J.: Nes mada neturi nieko bendra su architektūros tendencijomis. Manau, Rūta, pritars, kad nė vienas architektas nenori kalbėti apie madas – madingas medžiagas ar spalvas. Kai kalba apie savo kūrybą, jie nori kalbėti apie visumą.
R.L.: Tiesa, tačiau kasmet galima išskirti tam tikrus bendrus vardiklius, kurie keičiasi. Tarkime, kadaise matėme labai daug interjerų, kuriuose buvo aukso, krištolo ir baroko bei klasikos architektūros pamėgdžiojimo. Paskui tos tendencijos sukuklėjo ir dabar matome interjerus, kurie vadinami minimalistiniais. Tam tikrų tendencijų galima įžvelgti, bet gera architektūra nėra madinga architektūra.
– Inga, jūsų namuose, toje funkcionalioje erdvėje, rastumėte vietos dideliam vazonui su palme?
I.J.: Taip, žinoma.
– Bet tai visai nefunkcionalu?
I.J.: Argi? Juk augalai valo orą, vadinasi, savo funkciją palmė atliktų.
– Užuot kreipęsi į profesionalą, žmonės dažnai nutaria patys kurti erdvę tokią, kokia jiems atrodo tinkama, jauki, komfortiška. Ar tai teisingas pasirinkimas?
R.L.: Nematau čia nieko blogo. Dideli baldų ir apdailos centrai šiandien žmogui siūlo tokią koncepciją – pasidaryk pats. Parduotuvės tinklalapyje gali susiprojektuoti savo virtuvę ar savo svetainę. Ir tikrai žmonės, kurie labai gerai žino, ko nori, o turi ribotas finansines galimybes, tvarkingus namus gali susikurti patys. Tačiau jeigu jie nori išskirtinio sprendimo, nori, kad interjeras būtų unikalus, pritaikytas asmeniškai, tada išties prireiks profesionalo pagalbos.
I.J.: Kaip tik vakar turėjau pokalbį su kolege. Jos sūnus nusipirko 40 kv. metrų loftą, o ji sugalvojo, kad būtinai reikia kreiptis į interjero dizainerį, kad šis padėtų tą tuščią erdvę užpildyti. Sūnus nustebo, manė, ką ten kurti tokiame nedideliame plote, – pastatei sofą, lovą, virtuvę, ir viskas. O tada jie užėjo pas kaimynus, kurie panašaus dydžio butą įsirengė kartu su profesionalu. Išvydęs, kokių įdomių ir patogių sprendimų kaimynui pasiūlė interjero kūrėjas, sūnus suprato, kad pats erdvės nesuvaldytų taip, kaip sugeba profesionalas.
– Viena priežasčių, kodėl žmonės patys nutaria įsirengti savo būstus, yra pinigai. Tiesa, kad interjero dizainerio paslaugos yra labai brangios?
I.J.: Šios paslaugos nėra pigios, bet pasisamdžius architektą ar interjero dizainerį galima net sutaupyti. Tai padaryti padeda jų profesionalūs sprendimai. Tarkime, statotės namą. Kaip išsirinkti jo dangą, kad ir estetišai atrodytų, ir nebrangiai kainuotų? Turite labai domėtis architektūra, kad galvoje rastųsi šis atsakymas, o architektas atpalaiduoja nuo panašių svarstymų. Svarbu atvirai kalbėtis, neslėpti savo finansinių galimybių, kad būtų galima kuo racionaliau paskirstyti turimą biudžetą visiems būsto įrengimo etapams.
R.L.: Mitas, jog samdytis interjero architektą yra labai brangu. Tas mitas kilęs iš praktikos, nes patys pirmieji išskirtiniai interjerai Lietuvoje buvo užsakyti pasiturinčių žmonių ir buvo tikrai prabangūs, į juos investuota daug pinigų. Tad susiformavo toks požiūris, kad unikalus interjero projektas yra prabanga, bet toli gražu taip nėra. Kiekvienas žmogus nusipelno jam pritaikyto architektūrinio sprendimo ir tai nebūtinai bus kas nors labai brangaus, kaip Inga sako, tai gali būti ekonominis variantas, tačiau išties išskirtinis, nes prie jo kūrybos prisidėjo profesionalas.
– Aš dar norėčiau grįžti prie pačios interjero dizainerio profesijos. Kas įeina į jo pareigas?
R.L.: Kalbėkime apie interjero architektūrą. Tai yra erdvių formavimo menas. Kūrėjai jose tarsi programuoja žmogaus gyvenimą. Vienos jų skirtos pabūti su knyga, kitos – šeimos vakarams, interjero dizaineris jas kurias taip, kad vieni kitiems netrukdytų, o interjeras būtų jaukus. O užuolaidos, baldai, kiti daiktai – tai tik kosmetika, kuri paremia svarbiausią erdvės idėją.
I.J.: Labai taikliai interviu kažkada pasakė architektė Andrė Baldišiūtė. Nuėjusi į kirpyklą ir nusinešusi Claudios Schiffer nuotrauką ji gali pasakyti, kad nori atrodyti taip pat kaip modelis, nors nieko bendra su juo neturi. Tačiau kirpėja supranta klientės svajonę ir iš salono ši išeina laiminga.
Taip ir dėl interjero. Architektui ar interjero dizaineriui svarbu išgirsti tikslią žinutę, apie ką svajoja užsakovas.
– Tai ateinu pas architektą ir sakau: labai noriu, kad mano namai būtų kaip Leonardo DiCaprio?
I.J.: Puiku, jūs jau siunčiate savo svajonės kodą kūrėjui, kuris bandys jį iššifruoti. Kartu narpliosite mintį, kas būtent žvaigždės būste jus žavi. O gal geras emocijas jums kelia apskritai šis gražus ir talentingas vyras, jo vaidyba. Taip ir vyniojate siūlą, svarbu, kad užmetėte meškerę.
R.L.: Architektas ar interjero dizaineris pirmiausia turi būti labai geras psichologas, mokėti klausyti, o ne tik kalbėti, ir demonstruoti savo kūrybines galias. Architektas turi mokėti prakalbinti žmogų ir iš jo ištraukti tą informaciją, kai žmogus galbūt ir pats nesupranta, ką išduoda kalbėdamas apie savo svajones, apie tai, kas pas kaimynus patiko ar nepatiko, pasakodamas apie savo gyvenimą būdą.
– Grįžkime prie konkurso „Mano erdvė“. Jo dalyviai neabejotinai vertina žiuri profesionalumą ir kompetenciją, jų nekvestionuoja. O jums iš arti tenka stebėti vertinimo komisijos narių darbą, diskusijas, vykstančias dėl vieno ar kito projekto. Kokiais svarbiausiais kriterijais jie vadovaujasi rinkdami nugalėtojus?
R.L.: Interjero originalumu, unikalumu ir architektūrine kokybe. Pastaraisiais metais labai svarbi ir tvarumo tendencija. Tvarumas – ne vien saulės baterijos ar žalios sienutės, tai yra ir antrinis žaliavų panaudojimas, išmaniosios technologijos, kurios padeda taupyti energiją, natūrali ventiliacija, apskritai – žmogaus gerovė panaudojant kuo daugiau natūralių gamtos suteikiamų privalumų. Ir vis dėlto svarbiausias vertinimo kriterijus – interjero vientisumas, jo visuma.
I.J.: Iš tiesų mūsų komisijos nariai yra išskirtiniai. Kasmet jie sugeba nustebinti vienokiu ar kitokiu poelgiu. Prisimenu, vienais metais nuvažiavo apžiūrėti objekto, tai buvo individualus namas labai gražioje vietoje. Tačiau visai šalia tos vietos – socialiai kontrastinga aplinka: seni bendrabučiai su nesutvarkytais kiemais. Nors kitų žiuri narių nuomone, tai buvo akivaizdus lyderis tarp jau matytų šios nominacijos pretendentų, vienas komisijos narys tąsyk pareiškė: „Negalime jo rinkti geriausiu, nes labai didelis kontrastas – estetikos šalia namo ir skurdo šalia jo ribų.“ Tačiau kai kitą dieną mūsų iniciatyva to projekto architektai nuotraukose parodė, kaip to namo prieigos atrodė anksčiau, kiek užsakovai investavo jau ne į savo, o gretimos aplinkos tvarkymą, kiek daug medžių išgydė, tik tada buvo priimtas vieningas žiuri sprendimas.
– Geriausius darbus renka ne tik komisija, bet ir portalo lrytas.lt skaitytojai. Ar šios nuomonės išsiskiria?
R.L.: Publikos prizas yra visiškai atskira opera. Tai atskiras prizas, nesusijęs su vertinimo komisijos darbu. Manau, publika labiausiai jai patikusį interjerą išsirenka vadovaudamasi kitais nei žiuri kriterijais.
Per šešerius metus nebuvo nė vieno karto, kad sutaptų komisijos ir skaitytojų nuomonės.
– „Mano erdvės“ konkursą kasmet papildo ir specialus leidinys, kurį nuo praėjusių metų galima įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose. Kurie dalyvių darbai patenka į katalogą „Mano erdvė“?
I.J.: Dalyvių darbų kasmet sulaukiame per pusantro šimto, tad į jokį leidinį visų net norėdami nesudėtume. Todėl geriausius darbus, maždaug apie 40 interjerų, prašome atrinkti kiekvieno vertinimo komisijos nario. Kai gauname jų pasirinkimus, dar kartą tikriname, kurie interjerai kaip geriausi buvo pažymėti visų narių, todėl drąsiai galiu sakyti, kad kataloge „Mano erdvė“ kasmet atsiranda geriausi tų metų kūrėjų darbai.
– Ko palinkėtumėte architektams, interjero dizaineriams, ir tiems, kurie dar neišdrįso dalyvauti konkurse?
R.L.: Tiesiog, išdrįsti, nes, manau, kad didžiausias stabdys dalyvauti šitame konkurse – spėti savo darbus tinkamai nufotografuoti. Ir aš suprantu architektus, kurie įdeda labai daug darbo ir energijos įgyvendindami projektą, o vėliau ieškoti fotografo jau nebeužtenka jėgų. Tad labai raginu visus padaryti tą žingsnį. Nufotografuoti savo sukurtus interjerus – tos nuotraukos ir pačius džiugins, ir jas sukelti į portalą jau bus niekų darbas. Dalyvauti konkurse – išties naudinga, tampi matomas, gali pasilyginti su kolegomis, galų gale sulaukti daugiau užsakymų.
I.J.: Palinkėčiau, kad kūrėjai vieni kitų darbus ne tik pastebėtų ir tyliai įvertinų, bet ir negailėtų vieni kitiems gerų žodžių.
Visus interjero dizainerius ir architektus kviečiame savo darbus registruoti čia. Iki spalio 10 dienos.
