Patiko ir jo vieta Naujamiestyje, ir jo istorija, todėl net kone avarinė pastato būklė architekčių neišgąsdino.
Namą reikėjo tvarkyti iš pagrindų: keisti stogą, visus langus, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas. Jo rekonstrukcijos projekto Mėta ėmėsi su kolege, dabar jau kaimyne G.Čėsnaite. Bendrąsias patalpas, jų apdailą ir namo fasado galvosūkius moterys sprendė kartu, o šeimos lizdelius sukosi atskirai.
Dabar jau atnaujintame name – aštuoni butai. Po du priklauso abiem šeimoms. Mėtos šeima antrame aukšte įsirengė elegantiškus 100 kv. m ploto namus. Greta esantį 45 kv. m butą ji išnuomojo.
„Manėme, kad tiek vietos mums tikrai užteks, bet dabar tenka pasispausti“, – šypsosi jau dviejų vaikų – penkiamečio Juozapo ir 5 mėnesių Pranciškaus – mama.
Šis jos kartu su komanda „1 Planas“ sukurtas interjeras interjero architektūros konkurse „Mano erdvė 2021“ buvo išrinktas geriausiu.
„Maniau, kad įsirengti sau namus bus labai sudėtinga, nes man patinka ne vienas stilius, galvojau, jog užtruksiu, kol pagaliau išsigryninsiu, kas labiausiai tinka mano šeimai.
Tačiau situaciją lengvino tai, jog žinojau, kad pirmiausia reikia tinkamai susidėlioti erdves, sustumdyti sienas, o kai tai suplanavau, baldai ir kitkas tarsi savaime susidėliojo“, – pasakoja Mėta.
Tam tikrų korekcijų interjere atsirado dėl šiam namui galiojančios paveldo apsaugos.
„Bet toji duoklė tradicijoms suteikė žavesio – akcentavome lubų užapvalinimus, buvo nuspręsta sienas ir lubas dažyti kontrastingomis spalvomis. Man svarbi bendra šeimos erdvė – ja tapo svetainė. Pagrindinis jos akcentas – ilgas valgomojo stalas ir už jo kabantis didžiulis paveikslas“, – pasakoja Mėta.
Moteris pasistengė, kad solidus namo amžius moderniomis priemonėmis atsispindėtų ir jo viduje.
Bute pavyko pritaikyti ir autentiškus išlikusius elementus: restauruoti senas ąžuolinis parketas ir medinės grindys, radiatoriai, buvusių langų rankenėlės panaudotos naujuose balduose. Išsaugotos bute buvusios nišos ir angos jas sumaniai įveiklinus.
Tamsesni, šaltesnių spalvų tonai tarsi nuliejo ne tik visą interjero paletę, bet ir ramų namų stilių. Tam pasitarnavo ir natūralios medžiagos.
Architektė savo aplinkoje nesiėmė vykdyti didelių dizaineriškų sprendimų, norėjo tiesiog ilgaamžiškų, neatsibostančių.
Kai kuriuos jų Mėta vadina itin pavykusiais, kad ir nuo miegamojo nugnybtu ir vonios kambariui pridėtu plotu.
„Labai smagu turėti erdvią vonią su langu, nes nemažai laiko joje praleidžiame, o miegamasis juk skirtas tik miegui, todėl jame svarbiausia – patogi lova ir priėjimas prie jos“, – svarsto Mėta.
Kita sėkmingai išspręsta lygtis – virtuvės zona. Pagrindinė jos erdvė, frontalinė siena su granito apdaila, sukuria vientisą vaizdą, kurio neskaido net virtuvinė technika, – kaitlentės mechanizmas paslėptas po akmeniniu stalviršiu.
Už sienelės tarsi nišoje suprojektuota virtuvės dalis su aukštomis spintomis, kuriose sutalpinti visi maistui gaminti reikalingi daiktai ir įrankiai.
Sandėliavimo vietos, anot Mėtos, namuose vienos svarbiausių, dažnas užsakovų projektas kaip tik nuo jų ir prasideda. Dvi trys tokios slaptos zonos kiekviename būste turi būti. O senos statybos namuose rasti joms vietos itin sunku.
Mozūraičių bute liko vietos tik vienai – koridoriuje.
„Kai taip atsitinka, tenka projektuoti aukštesnius baldus, kad viršutinėje jų dalyje tilptų ne kasdien naudojami daiktai.
Žmonės dažnai klaidingai mano, kad visi daiktai tilps drabužinėje, bet taip tikrai nėra. Prigrūsta namų rekvizito drabužinė virsta sandėliuku, o ne patogia vieta persirengti“, – įsitikinusi Mėta.
Kas, jos manymu, yra geras interjeras?
Svarbiausia – funkcinis planas, kitaip tariant, tai žmogaus modelis erdvėje: kaip jis joje juda. Idealu, jei atsikeli miegamajame su tekančia saule, vos keli žingsniai iki vonios kambario, patogiai ruošti valgį parengta virtuvė, vaikų žaidimo aikštelė matomoje vietoje ir panašiai. Tinkamai suskirstytas erdvės tūris – pagrindinis interjero dėmuo.
Antras dalykas – vientisumas. Pereinamos spalvos, tonai, stilistika. Būtent ši aplinkybė paprastai išduoda, ar interjerą kūrė profesionalas, ar mėgėjas.
Trečias Mėtos sąraše gero interjero skiriamasis ženklas – natūralios medžiagos. Baldai, grindys, langai – kuo daugiau natūralių medžiagų, tuo interjeras turi didesnę vertę.
Medžio lukštas, o ne plokštė, mediniai, o ne plastikiniai langai, net aukščiausios kokybės laminatas niekada neatstos natūralios dangos – medinių ar betono grindų.
Japoniškas minimalizmas, vadinamieji skandinaviški interjerai, modernus, bauhauzo stiliai – daug jų patinka Mėtai. Todėl moteris, kaip ir dauguma jos kolegų, džiaugiasi vis labiau lavėjančiais užsakovais, kurie pagaliau ima skirti namų dekoravimą nuo profesionaliai sukurto interjero.
Interjerai kuriami švarūs, o dekoracijos tik papildo juos: „Štai, tarkime, virtuvė, kuriai parenkame natūralias medžiagas – akmenį ir medžio lukštą. Nepuošiame jų stiklu, veidrodžiu ar įmantriomis rankenėlėmis. Jei baldas tinkamai suprojektuotas, ant jo gali atsidurti elementai, kurie svarbūs ir gražūs čia gyvenantiems žmonėms, – atsiranda galimybė suasmeninti interjerus.“
Juk gerai sukurtas interjeras – tarsi baltas popieriaus lapas jo šeimininkui. Jis savo namus gali toliau kurti pats ir nesugadinti jų net su pigiais suvenyrais iš kelionių.
