Urbeliai bendradarbiauja ne su vienu architektu, bet Roką Masaitį („MAK Group Architects“) laiko ypatingu. „Jis – labai kūrybingas, įdomus ir visada ieškantis originaliausių sprendimų, todėl nesvarstėme“, – prisipažino Marija.
Nesvarstė šeima ir dėl vietos, kur norėtų gyventi, – per šalia Lampėdžio ežero pragyventą dešimtmetį jie taip prisijaukino šią vakarinę Kauno dalį, kad vos sužinoję, jog kitoje ežero pusėje yra galimybė įsigyti žemės sklypą, nedvejojo.
Todėl prieš pokalbį su architektu aprodė jam būsimo namo vietą. O kai jau susitiko aptarti detalių, viskas vyko itin sklandžiai ir lengvai.
Šeima tiksliai žinojo, ko nori: privatumo, daug natūralios šviesos, didelės virtuvės, interjere jokių atvirų spintų spintelių ir kiek įmanoma daugiau natūralių medžiagų.
Kadangi sklypas nedidelis – 14 arų plote turėjo tilpti du namai, buvo aišku, kad teks kurtis dviejuose aukštuose, kitus architektūrinius sprendimus lengvino kone su sklypu besiribojantis ežeras – teliko nesugadinti tokios vietos ir pasistengti sukurti kuo daugiau privatumo su kaimynais – nutarta abu namus sujungti viena bendra siena.
Toliau viskas aišku: antras aukštas – šeimos miegamieji su vonios ir tualeto patalpomis, pirmame – bendra poilsio erdvė su didžiule virtuvės zona, tualetas, drabužinė, patalpa augintinių – japonų akitų veislės Amajos ir Romanijos vandens šuns Spartako – reikmėms ir priežiūrai.
„Labai nemėgstame apsikrauti daiktais, net virtuvinius rankšluosčius džioviname stalčiuje. Maždaug taip pradėjome kalbą ir su namo interjero dizaineriu Tomu Govoruchinu („MAK Group Architects“)“, – pasakojo Marija. Moteris patikino, kad dabar jų virtuvės darbastalis niekada nebūna sujauktas, – nuolatinę vietą ten turi tik duonos skrudintuvas, elektrinis arbatinukas ir peilių stovas.
„Man net namų kvapų buteliukai nelabai patinka, bet vyrui jų reikia“, – šypsosi šeimininkė.
Keli sakiniai, ir Tomui tapo kone aišku, kaip galėtų atrodyti šios šeimos namai, tad jų interjero brėžinių jis ėmėsi užtikrintai ir jau po poros savaičių atsiuntė pasiūlymą Urbeliams įvertinti. Pora buvo sužavėta, Tomui pavyko visus jų norus išversti į ramaus interjero kalbą: šiaušto medžio grindys, kvarco stalviršiai, ąžuolo lukšto baldai, jokių ryškių spalvų – viskas elegantiškai suderinta. Esminių korekcijų neprireikė, tačiau galutinis sprendimas renkantis medžiagas, baldus ar šviestuvus buvo šeimininkų.
„Tik mums nereikėjo gūglinti ir sėdėti pintereste ko nors ieškant, viskas buvo profesionaliai išspręsta – apgalvotos visos namų detalės ir funkcijos. Net kai reikėdavo tarti paskutinį žodį, Tomas tą užduotį palengvindavo maksimaliai – iš kokių keliasdešimties pavyzdžių mums pateikdavo atrinkęs kelis. Juokinga būtų varžytis su profesionalo akimi ir patirtimi, todėl mes pasirinkome jais pasitikėti“, – sakė Marija.
Tomas šypsosi: tikrai ne su visais užsakovais bendrą kalbą pavyksta rasti taip greitai ir vėliau taip pat lengvai išgryninti projektą. Būna, pasisamdo kūrėją ir imasi jį testuoti visais įmanomais, net nelabai su interjeru susijusiais klausimais, reikalauja kiekvieną namo kampą projektuoti pagal jų pateiktas nuotraukas.
Arba prašo pateikti po kelis pasiūlymus vieno ar kito sprendimo, nekreipdami dėmesio, kad esminė dizainerio užduotis yra sukurti kuo vientisesnį interjerą, sujungiant net smulkiausias detales. O juk atsisakius kad ir kelių sprendimų gali sugriūti visa kūrinio idėja, o jau tada tenka viską pergalvoti iš pradžių.
„Būtent dėl to visuomet akcentuojame, kad negalime padaryti vien elektros ar, tarkim, vėdinimo sistemos plano nenagrinėdami viso projekto iš esmės. Neturint apgalvoto patalpų išdėstymo negalima judėti į priekį ir su techniniais sprendimais“, – pabrėžė kūrėjas.
Pasako jo, kartais per ilgos diskusijos su užsakovais priveda prie to, kad projektas tiesiog sustoja, nes jie užsispiria, būtinai nori pamatyti visus galimus kurios nors vienos namo erdvės sprendimus, o į kiekvieną naują pasiūlymą žiūri per daug įtariai, preciziškai vertina kiekvieną detalę, nors dažnai bendrame kontekste ji nėra reikšminga.
„Todėl tik susipažinus su Marija ir Sauliumi iškart buvo aišku, kad jie ne naujokai nei architektūroje, nei interjere, šie žmonės supranta kūrybos vertę“, – sakė Tomas.
Kad gera architektūra padeda gyventi lengviau, Marija jau įsitikino. O tinkamai suprojektuoti namai gali auklėti net vaikus, nes jie klauso akimis: matydami namuose nuolatinę tvarką ir švarą keturiolikmetis Paulius ir penkiametė Dominyka Saulė be didesnių raginimų ir patys imasi tvarkytis savo kambariuose. Nuo mažumės jie perima tėvų elgseną ir tai ugdo tinkamą požiūrį į mus supančią estetiką.
Vis dėlto ar dar pasitaiko užsakovų, kurie nori ne tokių tvarkingų, harmoningų, kokie šiandien vis populiaresni, o ryškių ir triukšmingų namų?
„Žinoma! Žmonės daug keliauja po pasaulį ir dažnas jų svečiuose kraštuose taip susižavi visai kitais stiliais, spalvomis, kompozicijomis, kad ir savo namuose užsimano sukurti kur kas daugiau emocijų. Su komanda esame įgyvendinę ne vieną tokį itin ekstravagantišką interjerą. Kai apgalvota kiekviena smulkmena, net labai ryškūs namai būna harmoningi“, – neabejoja Tomas.
