Taip, tai sakralios architektūros archetipus liečianti struktūra...
Ir ji yra švari, ji piešia šviesą tamsoje.
Jos beveik pusantro tūkstančio kūbinių metrų tūris – visgi, sudaro galingą galimybę, erdvę asmeninės, laisvos konstitucijos, kaip mąstymo ir pajautos atpažinimo lauką, galimybę – įsibūti.
Tai išėjimas iš imperialistinio monumentalumo kliedesio, apie paklūstančias prievartai sunkiasvores formas be turinio vakaras.
Atvira ir oru, galbūt, akimirksniškai amžina!
Šviesos katedra, šventykla suausta iš spindulingų gijų.
„SWĀIKSTAS BUTTAN“ (prūsiškai – šviesos šventykla)
Kūryba / Karyba
Sapne išniręs pavidalas ir erdvėje sklendžiantis Namas-dvasia.
Tai iššūkis materijai, jos suvokimui ir tikrovei.
„Butttan“ prūsų kalboje reiškia namą ir būties šaknį.
Orus pakvietimas į bendražmogišką vidinės erdvės sujungiantį šviesos piešinį.
Tūrio vertikalumas ir architektūrinė sakralumo užuomina kviečia kitokiam materialumo, tvermės ir taikumo išgyvenimui.
Šis interjeras dalyvauja interjero architektūros konkurse „Mano erdvė 2023“.
Interjero autorius – Mantas Maziliauskas.
