Pažvelgus į kitąmet pinigų iš valstybės katilo sulauksiančių objektų sąrašą matyti, kad ne vieno jų statybos ar rekonstrukcijos vyksta dešimtmečius, o galo nematyti. Į tokias statybas beveik prieš dešimtmetį įklimpo ir Edukologijos universitetas.
Aukštoji mokykla, kuriai švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis jau buvo užtraukęs laidotuvių giesmę, niekaip neįstengia baigti milijonus kainuojančios bibliotekos-valgyklos rekonstrukcijos.
Sąmata didėjo, iškilmės tolo
Naujoji universiteto sielos ir skrandžio šventovė turi iškilti studentų valgyklos vietoje.
Nors pastato rekonstrukcija, jau pasiglemžusi per 15 mln. litų, turėjo baigtis 2009 metais, nei skaitančiųjų, nei valgančiųjų čia ir šiandien – nė kvapo.
Stringant objekto finansavimui, tolo ne tik įkurtuvių iškilmės, bet ir pūtėsi darbų sąmata. Iš pradžių buvo planuojama, kad pastato rekonstrukcija atsieis apie 18 mln. litų, o dabar numatoma bendra objekto vertė jau siekia beveik 23 mln. litų.
Universiteto bibliotekos vadovės Emilijos Banionytės teigimu, baigti rekonstrukciją dar reikėtų 4 mln. litų. O šiam objektui kitąmet numatyta skirti tik milijoną litų.
Jeigu panašių finansinių injekcijų objektas sulauktų ir vėlesniais metais, yra tikimybė, kad naujoji biblioteka duris galėtų atverti maždaug 2018 metais.
„Tačiau juk, pavyzdžiui, pernai negavome nė lito. Niekas nežino, ar situacija nepasikartos“, – neatmetė E.Banionytė.
Dalis patalpų – užmūryta
Platūs universiteto užmojai su rūsčia realybe susidūrė 2009-aisiais atslinkus krizei, kai buvo įšaldyta ne viena auksine vadinama statyba – vietoj anksčiau žadėtų milijonų ėmė byrėti tūkstančiai, o netrukus ir jų nebeliko.
Todėl universitetas ėmė koreguoti projektą.
Tiesa, buvusius ambicingus planus vis dar liudija kai kur pastato viduje užmūrytos durys.
„Dalį pastato kitąmet jau galėtume atiduoti naudoti ir keltis. O duris į tas patalpas, kurioms baigti trūksta lėšų, teko laikinai užmūryti“, – vedžiodama jau po dešimtmetį trunkančias statybas „Lietuvos rytui“ pasakojo E.Banionytė.
Jau išlindo darbininkų brokas
Pagal architektų Gedimino ir Vitos Šernių, pridėjusių ranką ir prie prašmatnaus „Kempinski“ viešbučio blizgesio, parengtą projektą atliekama buvusios 500 vietų studentų valgyklos rekonstrukcija iš išorės atrodo lyg ir baigta.
Bet vietoj buvusio dviejų aukštų su mansarda pastato iškilusiame keturaukštyje Panevėžio statybos tresto darbininkai pastaruoju metu darbavosi tik viršutiniuose aukštuose.
Likusiose nuo 2 tūkst. iki beveik 7 tūkst. kvadratinių metrų po rekonstrukcijos išplėsto pastato patalpose greitai sulaukti statybininkų nesitikima. Bet nenaudojamą mūrą kelerius metus vis tiek reikia šildyti.
Tokie vėžliški statybų tempai bibliotekos vadovės nedžiugina.
„Jei pastato nešildysi – ims pelyti. Bet kai finansavimas dalijamas tokiais gabaliukais, toks ir rezultatas. Pastatas stovi, o kas iš to?
Dabar truputį pinigų duodama vieniems, truputį – kitiems ir taip viskas tęsiasi metų metus.
Aišku, būtų racionaliau nebaigus ankstesnių investicinių projektų nesiimti naujų“, – liūdnai kalbėjo E.Banionytė.
Tiesa, net ir pasibaigus rekonstrukcijos darbams nemažai pinigų dar teks pakloti įrangai, baldams.
Negana to, jau ėmė lįsti anksčiau atliktų darbų brokas – dėl prakiurusio stogo užlieta dalis patalpų, nuo lubų pradėjo byrėti tinkas.
Bet net nežinia, kam dėl to bus galima pareikšti pretenzijas, mat stringant darbams nuolat keitėsi ir statybininkų komandos.
Vienur tvarko, kitur griūva
Maždaug prieš dešimtmetį statybininkai įžengė ir į Gedimino prospekte esančius Mokslų akademijos rūmus. Jie tvarkomi etapais – iš pradžių pradėta nuo pastato vidaus.
Nors dėl remonto darbų veikla šiuose rūmuose niekada nebuvo sustojusi, jų šeimininkai šmaikštauja, kad net nepradėjus kultūros paveldui priskiriamo pastato fasado atnaujinimo jau gali tekti iš naujo remontuoti vidų.
Bendra Mokslų akademijos rūmų remonto, kurį pagal naujausius planus ketinama baigti 2017 metais, vertė – per 20 mln. litų.
Kitąmet šiam objektui iš Valstybės investicijų programos numatoma skirti 500 tūkst. litų.
Akademijos prezidento Valdemaro Razumo vertinimu, tai – gana solidi suma, nes ankstesniais metais objektą apskritai buvo ištikusi investicijų sausra.
„Jeigu tokiais tempais finansavimas vyks ir toliau, bijau, kad remontas užtruks dar kelerius metus“, – nuogąstavo akademijos prezidentas.
Tiesa, jis pripažino, kad skųstis dėl dalijamų trupinių nėra smagu, nes pinigų trūksta ir mokykloms, ir universitetams, ir mokslinių tyrimų institutams.
V.Razumas gana skeptiškai vertino valstybės investicijų politiką: „Mūsų atveju remontas užsitęsė ir virto amžiaus statyba. Nemanau, kad tai teisinga.
Arba projektą reikia įgyvendinti laiku, arba iš viso jo net nepradėti.“
Įstrigo net nepradėję
Dar didesnis rūpestis – Mokslų akademijai priklausančios Vrublevskių bibliotekos pastatų rekonstrukcija.
Šiam objektui kitąmet iš Valstybės investicijų programos numatoma atriekti 586 tūkst. litų.
Prieš dvejus metus pradėto projekto vertė siekia net 46 milijonus litų.
Bet pinigų sulaukusį objektą iš karto užgulė daug rimtesnės problemos nei finansavimas. Buvo planuota, kad kol vyks bibliotekos rekonstrukcija, joje esantys fondai bus perkelti į laikiną pastatą kieme.
Tačiau viskas kol kas įstrigo, nes šiems planams ėmė priešintis paveldosaugininkai. Prieš laikiną statinį piestu stoja ir aplinkinių namų gyventojai.
Pinigai – lyg į juodąją skylę
Įsitikinti, kad iš valstybės kišenės finansuojama rekonstrukcija gali užtrukti ne vieną dešimtmetį, jau galėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Šiai aukštajai mokyklai priklausančių pastatų Trakų gatvėje atnaujinimas prasidėjo dar praėjusiame amžiuje, o jį planuojama baigti tik 2018-aisiais.
Kitais metais šiam objektui ketinama skirti 500 tūkst. litų – tai tik lašas jūroje, palyginti su bendromis investicijomis, kurios turėtų siekti per 35 mln. litų.
Tiesa, šių investicijų net nėra ko lyginti, pavyzdžiui, su niekaip nebaigiama statyti Valstybės saugumo departamento būstine Pilaitėje.
Teigiama, kad į naują saugumiečių pastatą jau investuota per 300 mln. litų, o baigti reikia dar bent 70 mln. litų.
Kitąmet šiam įslaptintam objektui iš biudžeto bus atriekta 15 mln. litų. Šmaikštaujama, kad jeigu šis pastatas statomas negrius – bus auksinis.
Ministerijos užsimojo atsinaujinti
* Palyginti su 2013 metais, valstybės investicijoms kitais metais planuojama skirti 382,3 mln. litų daugiau – iš viso 5,123 mlrd. litų.
* Iš biudžeto aruodo kitąmet daugiau pinigų klius ir valdžios įstaigoms, todėl sukruto ir ministerijos.
* Atnaujinti per krizę įšaldytą administracinio pastato rekonstrukciją užsimojo Žemės ūkio ministerija. Jai kitąmet numatyta atriekti beveik 2 mln. litų. Iš viso nuo 2006 metų šioje ministerijoje vykstantys atnaujinimo darbai valstybei atsieis per 47 mln. litų.
* Įspūdingos investicijos toliau plaukia į Užsienio reikalų ministerijos rūmus, kurių rekonstrukcijai iki 2017 metų planuojama išleisti per 111 mln. litų. Kitais metais šį pastatą turėtų pasiekti per 4,6 mln. litų.
* Kitąmet pasigražinti galės ir Susisiekimo ministerija – jos pastato rekonstrukcijai numatyta skirti 800 tūkst. litų.
* Statybininkų sulauks ir Vidaus reikalų ministerija, kuriai skirta 300 tūkst. litų.
