Per artimiausius kelerius metus, kaip prognozavo „Būsto paskolų draudimo“ direktorius Marijus Mikalauskas, objektų, kurie paklius į varžytines, turėtų atsirasti dar apie tūkstantį.
Tai nereiškia, kad pastaruoju metu pagausėjo žmonių, kuriems kyla keblumų mokant paskolą bankui. Kadangi kelias, kol būstas atsiranda varžytinėse, ilgas, daugelio NT objektų savininkų bėdos su bankais prasidėjo 2009-aisiais.
„Jei žmogus bando ką nors daryti, tai ir padaro. Paprastai į varžytines nueina toks būstas, kurio savininkai nieko nesiima. Pavyzdžiui, nusipirkęs naujos statybos būstą jis išvažiuoja gyventi į užsienį“, - sakė M.Mikalauskas.
Labiausiai būsto paskolų turėtojams smogė krizė. Žmonės neteko darbo arba sumažėjo jų atlyginimas, o būsto kainos irgi smuko.
Pasitaikė atvejų, kai būsto neteko šeima, kurios vienas maitintojų mirė.
Skaičiai kasmet auga
Žvelgiant į Centrinės hipotekos įstaigos turimus duomenis matyti, jog į varžytines atiduotų gyvenamųjų namų ar butų skaičius nuo 2008-ųjų iki praėjusių metų tik augo. Ir augo gana įspūdingai.
Jei prieš sunkmetį Centrinės hipotekos įstaigoje buvo 49 NT objektai, kuriuos siūlyta pirkti varžytinėse, tai po metų, 2009-aisiais, šis skaičius išaugo daugiau nei trigubai – iki 178. 2010 m. į varžytines atiduotų NT objektų buvo 289.
2011-aisiais metais varžytinėse pardavinėti 684 gyvenamieji namai ir butai. O vien iki 2012 m. liepos Centrinėje hipotekos įstaigoje registruoti 629 NT objektai, kurie pardavinėti varžytinėse.
Dabar „Būsto paskolų draudimo“ tinklapyje parduodama 250 NT objektų, kurių savininkai nepajėgė bankui mokėti paskolos už būstą. 50 jų – visiška „Būsto paskolų draudimo“ nuosavybė, likę 200 – siūlomi varžytinėse.
Tai reiškia, kad jei būstui atsiras pirkėjas, pinigai bus pervesti kreditoriui. Jei pasiseks NT parduoti už didesnę kainą, nei skola kreditoriui, likusi dalis pinigų pereis ankstesniam būsto savininkui.
Ragina įvertinti finansines galimybes
Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento priežiūros tarnybos vyresnysis specialistas, kiekvienam, galvojančiam imti paskolą, visų pirma pataria įvertinti savo finansines galimybes.
Daugelis bankų savo tinklapiuose pateikia skaičiuokles, kurios leidžia apytikriai suskaičiuoti, kokio dydžio būtų įmoka. Tai leistų įvertinti, ar nuo savo biudžeto numetus tokią sumą galėtumėte išgyventi.
Kitas žingsnis – atsižvelgti į pačios paskolos dydį ir pradinį įnašą, kurio bankas prašo 15 proc. nuo paskolos. Paskolos dydis labai svarbus, nes nuo paimtos sumos skaičiuojamos palūkanos. Be to, kuo ilgesniam laikotarpiui imate paskolą, tuo daugiau teks atseikėti palūkanoms.
Palyginkite visų bankų pasiūlymus. Tą galima padaryti ir internete.
Anot pašnekovo, bankų klientai ne visada atkreipia dėmesį į tai, jog palūkanų normos būna kintamos ir fiksuotos. Pastarosios nereiškia, kad visą laiką mokėsite fiksuotą sumą. Be to, keičiantis palūkanų normai ji gali tiek mažėti, tiek kilti.
Atkreipkite dėmesį, kokia valiuta imate paskolą – litais ar eurais. Pravartu įvertinti, kad Lietuva turėtų įsivesti eurą. Todėl, jei paimsite paskolą litais, ji bus perskaičiuota eurais.
„Vienas geras patarimas prieš imant paskolą – pasitarti su kitais. Tikrai turime draugų, kurie jau yra ėmę paskolas. Reikia pasidomėti, kokia jų situacija“, - lrytas.lt sakė A.Šilgalis.
Jis atkreipė dėmesį, jog bankų klientai nėra linkę skaityti sutarčių sąlygų, o tuomet kyla ginčų dėl palūkanų normų, sutarties nutraukimo ar paskolos refinansavimo sąlygų.
„Bankai primygtinai reikalauja, kad klientai apsidraustų gyvybę. Tiek bankai stengiasi, kad įvykus nelaimei nereikėtų šeimos išvaryti iš namų, tiek ir patys žmonės turi apie tai susimąstyti“, - kalbėjo Lietuvos banko atstovas. Anot jo, net ir laiduotojui verta apsidrausti gyvybę.
„Draudimas visada gerai. Įvykus nelaimei, laiduotojo giminaičiams bus lengviau pragyventi. Be to, jei pagrindinis paskolos mokėtojas vėluoja mokėti įmokas, visa atsakomybė tenka laiduotojui. Todėl pinigai gauti už draudimą būtų skirti kreditoriniams įsipareigojimams dengti“, - patarė A.Šilgalis.
SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad draudimą, galintį užtikrinti būsto paskolos įmokų mokėjimą ligos ar nedarbo atveju, rinktųsi kas antras gyventojas (56 proc.). Tačiau tikrovė yra kitokia: per aštuonis šių metų mėnesius bankas suteikė beveik 3 tūkst. naujų būsto paskolų, tačiau tik kas aštuntas (13 proc.) ją ėmęs asmuo draudėsi gyvybės draudimu.
„Swedbank“ devynių mėnesių duomenys rodo, kad gyvybės draudimo sutartį pasirašo 43 proc. imančiųjų paskolą.
„Swedbank“ duomenimis, iki sunkmečio – 2007-2008 m. – daugiau nei pusė pasirašiusiųjų būsto paskolos sutartį su banku rinkdavosi apsaugotą būsto paskolą – pasirūpindavo ir gyvybės draudimu. 2009-aisiais pasirašančiųjų gyvybės draudimo sutartį skaičius gerokai išaugo. Ją sudarydavo apie du trečdalius visų būsto paskolos gavėjų. Galima daryti prielaidą, jog sunkmetis ne tik pastūmėjo gyventojus kaupti finansinį rezervą, bet ir paskatino pasirūpinti savo būsto paskolos grąžinimo saugikliais netekties atveju. Finansinei įtampai kiek atslūgus, 2010-2011 m. draudžiančiųjų gyvybę sumažėjo, pastaruoju metu beveik kas antras būsto paskolos gavėjas „Swedbank“ pasirūpina savo gyvybės draudimu.
