Dabartinis Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas 1963-iaisiais buvo pradėtas naudoti be statybos darbų priėmimo akto. Vienas priėmimo komisijos narys atsisakė pasirašyti aktą, nes įžvelgė projekto ir statybos broką. Apie tai praneša dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kadangi biblioteką buvo palaiminęs pats tuometis Komunistų partijos lyderis Antanas Sniečkus, principingas inžinierius buvo nutildytas.
Sienos skilinėjo akyse
„Ilgus metus jautėmės saugūs sėdėdami bibliotekoje, kol pastebėjome, kad atsiranda grėsmingų įtrūkių sienose.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai nustatė, kad skyla pagrindines konstrukcijas laikančios kolonos.
Nedaug trūko, kad pastatas sugriūtų kaip degtukų dėžutė.
Todėl 2004 metais bibliotekos darbas buvo laikinai sustabdytas siekiant pašalinti broką.
O nuo 2008-ųjų pradėtas esminis remontas, nes paaiškėjo, kad dalinio neužtenka.
Statybininkai remonto metu pastebėjo, kad net bibliotekos pamatai ne visur tinkamai pastatyti, laikančiųjų sienų ertmės daugelyje vietų nesutvirtintos, užpiltos statybinėmis šiukšlėmis.
Kalbama, kad biblioteką pradėjo statyti vokiečių karo belaisviai, todėl kokybės iš vergų nebuvo galima tikėtis”, – pasakojo šios bibliotekos Dokumentų restauravimo centro direktorius Algirdas Plioplys.
Tuoj imsis apdailos darbų
Per penkerius bibliotekos rekonstravimo metus visiškai pavyko sutvarkyti tiktai legendinius pastato laiptus, ant kurių kalbėdavo Sąjūdžio mitingų dalyviai, 1991-ųjų sausio dienomis koncertavo Lietuvos scenos žvaigždės.
Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad klaidinga nuomonė, esą biblioteka per remontą uždaryta.
Jau sutvarkytoje pastato dalyje aptarnaujami skaitytojai, dirba 300 bibliotekos darbuotojų.
Šiuo metu Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, jos fondai ir personalas glaudžiasi prieš dešimtmetį statytame bibliotekos priestate.
„Pakeistos perdangos, baigiama atnaujinti per 11 aukštų išsidėsčiusias knygų saugyklas. Tikimės, kad po Naujųjų metų statybininkai imsis vidaus apdailos darbų”, – sakė direktorius R.Gudauskas.
Per mėnesį – milijonas litų
Bibliotekai remontuoti skirta 85,7 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.
Iki šių metų pabaigos bus sunaudota per 37 mln. litų.
Geriausiu atveju M.Mažvydo biblioteka bus visiškai baigta remontuoti 2016-aisiais. Kaip įprasta, dėl užsitęsusių statybų kaltinamas mažas finansavimas.
Nors bibliotekos remontui, atrodo, skirta įspūdinga suma, direktorius R.Gudauskas teigė, jog per mėnesį remonto darbams sunaudojama apie milijoną litų.
Kitiems metams valstybės biudžeto projekte numatyta 8,8 mln. litų.
Bibliotekos remontas buvo pradėtas 2008 m., kai šalį užgriuvo sunkmetis. Laiką gaišino ir iškilusi būtinybė keisti projektą.
Statybos truko 12 metų
1963-iųjų gruodžio 4 dieną oficialiai atidarytos tuometės Respublikinės bibliotekos laiptais pakilo sovietinės Lietuvos administracija su Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi A.Sniečkumi priešakyje.
Įvykis buvo neeilinis – tai buvo pirmas specialiai bibliotekos reikmėms skirtas statinys Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Sprendimas statyti centrinę respublikos biblioteką priimtas dar 1950-aisiais.
Statybos prasidėjo 1951 metais ir truko 12 metų – keveriais metais ilgiau, nei numatoma dabartinės rekonstrukcijos pabaiga.
Tapo lietuvybės židiniu
Iš pradžių nebuvo aišku, kuriame šalies mieste statyti pagrindinę biblioteką – Vilniuje ar Kaune. Tuometė valdžia ir kultūros elitas neoficialiai net pasidalijo į dvi partijas: kauniečių ir vilniečių. Pagaliau nugalėjo vilniečiai.
„Ateitis parodė, kad tai buvo teisingas sprendimas. Juk tais laikais Vilniuje lietuvių buvo tik saujelė.
Sostinės lietuvinimas prasidėjo nuo Vilniaus universiteto, kitų aukštųjų mokyklų, M.Mažvydo bibliotekoje, kurioje buvo sutelktas Lietuvos kultūros ir žinijos lobynas, – pasakojo Dokumentų restauravimo centro direktorius A.Plioplys. – Tad M.Mažvydo bibliotekai turėtume būti dėkingi už tai, kad šiandien sostinėje galime laisvai susikalbėti lietuviškai.”
Apsisprendus biblioteką statyti Vilniuje, imta ieškoti vietos. Iš pradžių norėta statyti toje vietoje, kur dabar stovi rašytojo Petro Cvirkos paminklas.
Bet projektuotojų žvilgsnis nukrypo į Gedimino prospekto (tada V.Lenino prospekto) pabaigą.
Knygas saugojo su ginklais
Pokariu Vilniaus Naujamiestis atrodė gerokai kitaip nei dabar.
Ten, kur dabar stovi Seimo rūmai, buvo Jaunimo stadionas, ten lakstė jaunuoliai baltais marškinėliais ir juokingai atrodančiomis trumpikėmis iki kelių.
Bibliotekai parinkta vieta buvo medžiais apaugęs šabakštynas, jame rinkdavosi jaunuoliai.
Pirmasis bibliotekos fasado variantas buvo suplanuotas Rusijos ir Vokietijos miestams būdingu totalitarinės didybės stiliumi su skulptūromis, fontanu.
Bet Maskvoje vėliau buvo priimtas sprendimas atsisakyti nereikalingos puošybos, todėl pasirinktas nuosaikesnis bibliotekos variantas.
Pastatą suprojektavo architektas iš Baltarusijos Viktoras Anikinas, manant, kad Lietuvoje neatsiras specialisto, galinčio suprojektuoti tokį didelį statinį.
Baigus pastatą visus 1963 metus iš Kauno buvo vežamos knygos. Iš viso atlikta 140 reisų dengtais sunkvežimiais, kuriuos saugojo automatais „Kalašnikov” ginkluoti milicininkai.
Tenka kęsti nepatogumus
Šiuo metu Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, jos fondai ir visas personalas glaudžiasi prieš dešimtmetį pastatytame bibliotekos priestate.
„Dėl statybų tenka patirti nepatogumų, kai kuriuose kabinetuose vasarą darbuotojai alpsta nuo karščio, žiemą šąla. Bet nieko nedarysi, pakentėsime”, – sakė generalinis direktorius R.Gudauskas.
Atnaujinta biblioteka bus aprūpinta naujausiomis informacinėmis technologijomis, nemažai žinių bus galima gauti internetu, nesėdint ilgas valandas prie knygų skaitykloje.
