Taupančių kauniečių kaminai spjaudo pavojingus dūmus

Nuosavų namų kvartalai dažnai skęsta tirštuose dūmuose. Kai nėra vėjo ir kritulių, oro užterštumas mieste smarkiai padidėja. Taupydami kurą kauniečiai degina įvairų šlamštą, kuris į aplinką skleidžia pavojingas medžiagas.

Kai oras mieste ramus ir be kritulių, Vilijampolės rajonas paskęsta tirštuose aštraus kvapo dūmuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kai oras mieste ramus ir be kritulių, Vilijampolės rajonas paskęsta tirštuose aštraus kvapo dūmuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Iveta Skliutaitė

Dec 14, 2013, 3:19 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 8:09 PM

Kauno aplinkos apsaugos skyriaus ir seniūnijų darbuotojai vis dažniau sulaukia kauniečių pranešimų apie įtarimus, kad iš kaimynų namų ar garažų kaminų veržiasi aitraus kvapo dūmai, rašo „Lietuvos rytas“.

Aplinkosaugininkai pastebi, kad juodais dūmais dažniausiai spjaudosi tų namų kaminai, kurių gyventojai krosnyse degina buitines atliekas, statybinių medžiagų likučius, plastikinę tarą, supjaustytas padangas, tepalą, drabužius ar avalynę.

Už atliekų deginimą numatytos baudos, tačiau tikrintojams sunku įrodyti pažeidimus.

Rūpinasi oro užterštumu

„Nuo šildymo pradžios esame sulaukę ne vienos dešimties kauniečių skundų ir net fotografijų, kuriomis siekiama įrodyti, kad privačiose valdose ar įmonėse gali būti deginamos atliekos.

Pastaruoju metu pranešimų daugėja, nes gyventojai baiminasi ne tik dėl galimai padidėjusio kietųjų dalelių kiekio, bet ir į aplinką sklindančių cheminių junginių“, – kalbėjo Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Pakrosnienė.

Aplinkosaugininkai reaguoja tik į po anonimo kauke nesislepiančių kauniečių pranešimus, nes daugelis prisistatyti nepageidaujančių žmonių kaimynus skundžia vien dėl to, kad tarp jų metai iš metų liepsnoja konfliktai.

Seniūnijų darbuotojai tvirtino vykstantys į iškvietimus net ir tada, kai apie aplinkos taršą pranešantis kaunietis nenori viešintis.

Prakuroms naudoja ir tepalą

Pasitvirtina ne visi gauti pranešimai – jie būna nepagrįsti arba tikrintojams pritrūksta įrodymų.

„Neretai skundų sulaukiame dėl to, kad iš kaimynų kaminų kyla juodi, specifinio kvapo dūmai. Nuvykę į vietą įsitikiname, jog žmonės krosnis ir katilus kūrena durpių briketais.

Jeigu kartu su durpėmis deginamos anglys, iš kamino virsta juodi aitrūs dūmai. Tačiau šios kuro rūšys yra leidžiamos naudoti, todėl priekaištų tokiems gyventojams neturime“, – kalbėjo Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas.

Kur kas sudėtingiau pažeidimą nustatyti tais atvejais, kai žmonės šildosi malkomis ar anglimis, tačiau prakuroms pleškina greitai įsiliepsnojančias medžiagas. Įmetus į krosnį skudurą, laminuotos plokštės, padangos gabalą ar įpylus tepalo, juodi ir sveikatai pavojingi dūmai rūksta trumpai.

Net operatyviai nurodytu adresu nuvykusiems seniūnijos darbuotojams ar aplinkosaugininkams teršėjų dažniausiai pagauti už rankos nepavyksta.

Kaupia atliekų atsargas

Šįmet už atliekų kūrenimą nuo 100 iki 200 litų baudomis nubausta 10 gyventojų, dar keliskart tiek pažeidėjų buvo įspėti.

Lengviau įrodyti, kad žmogus teršia aplinką, tuomet, kai specialistai jo namuose, garažuose, sandėliuose ar prie krosnių randa kūrenti paruoštas atliekas.

„Dažniausiai žmonės tvirtina nežinoję, kad tokiomis medžiagomis kūrenti ar įkurti krosnį negalima. Kiti neslepia, jog taip kūrena taupumo sumetimais – baldų atraižų, statybinių ar kitų degančių medžiagų atliekų įsigyti jiems pavyksta gerokai pigiau nei malkų.

Pasiteisinimai nepriimtini, nes nepriteklių kenčiantys kauniečiai gali gauti kompensaciją už aplinkai gerokai mažiau žalos darantį kurą“, – tvirtino J.Pakrosnienė.

Pažeidėjai neįleidžia į namus

Specialistų darbą sunkina tai, kad ne visi kauniečiai juos įsileidžia į namus. Įeiti į privačią valdą ir patikrinti, kuo ir kodėl teršiama aplinka, be šeimininko leidimo jie neturi teisės.

„Yra buvę keli atvejai, kai žmonės skundėsi, kad iš kaimynų kaminų nuolat kyla tiršti dūmai, tačiau šeimininkai nieko neįsileidžia. Su tokiais pažeidėjais kovoti sudėtinga“, – tikino Aleksoto seniūnijos atstovas Vytautas Narkevičius.

Šilainių seniūnijoje tokių atvejų taip pat yra buvę. Šios miesto dalies seniūnas Gintautas Sinkevičius tvirtino, kad darbuotojams dėl aplinkos teršėjų yra tekę ieškoti aplinkosaugininkų ir policijos pagalbos.

Tačiau jeigu žmogus neatidaro namų durų, nieko padaryti negalima.

Apgaubia žemutinę miesto dalį

Juozas Kameneckas

Viešosios įstaigos „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“ direktorius

„Prasidėjus šildymo sezonui aplinkos tarša mieste smarkiai padidėja. Teršalų debesis virš Kauno pakimba tuomet, kai nusistovi ramūs orai – nebūna kritulių ir vėjo. Ypač teršalams sklaidytis nepalanku, kai naktimis lauke spaudžia šaltis, o dienomis kiek atšyla. Papūtus vėjui ir pradėjus lyti ar snigti oras tampa švaresnis.

Paros oro taršos norma – ne daugiau kaip 50 miligramų kietųjų dalelių kubiniame metre. Per metus viršyti šią normą leidžiama tik 35 dienas. Šįmet Kaune paros taršos norma viršyta 24 dienas. Būna dienų, kai norma viršijama 3 – 4 kartus.

Labiausiai juodi dūmai apgaubia žemai esančią miesto dalį – centrą, senamiestį, Vilijampolę, Žemuosius Šančius. Oro tarša padidėja ir Žaliakalnyje, Petrašiūnuose, Aleksote, Pramonės rajone.

Aplinkos taršai įtakos turi miestiečių naudojamas kuras. Kūrenant anglimis į orą patenka du kartus daugiau kietųjų dalelių nei malkomis, durpėmis – pusantro karto. Deginant pigų ir nekokybišką kurą – buitines atliekas, baldų atraižas, padangas, tepalą – į aplinką išsiskiria lakieji organiniai junginiai.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?