Vaikštinėdami šalia Prezidentūros praeiviai pastebi ne tik nubyrėjusį sienų tinką, bet ir suskilinėjusias sienas.
Dėl pastarojo trūkumo sunku kaltinti statybininkus – po remonto praėjo jau dešimt metų, pats statinys iškilo beveik prieš 150 metų ir buvo statytas etapais, prijungiant vis naujas patalpas.
Prezidentūrą prižiūrinčio Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vadovai nesitiki, kad artimiausiu metu pavyks gauti lėšų būtiniausiems remonto darbams, nors jiems ir apmaudu, kad reprezentacinis pastatas praranda savo veidą.
Žino, ką padarė negerai
„Rekonstruojant pastatą reikėjo naudoti specialų tinką, kuris leistų iš pastato vidaus pasišalinti drėgmei“, – įsitikinęs M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Linkus.
Pasak jo, apie tai kalbėta dar vykstant darbams, tačiau projekto sąmatoje nebuvo numatyta naudoti specialų tinką, kuris būtų kainavęs maždaug 100 tūkst. litų brangiau. Būtent dėl drėgmės pastato sienų apačioje byra tinkas kartu su dažais.
K.Linkus mano, kad atnaujinti reikėtų maždaug metrą sienos, skaičiuojant nuo grindinio. Dabar tai padaryti būtų nepalyginti sunkiau, nes tektų išardyti dalį gražiai sudėto grindinio, atkasti pamatą.
Pradėjo kristi plytų gabalai
Statybininkų darbo trūkumai išryškėja ne pirmą kartą. Prieš penkerius metus buvo net pavojinga artintis prie Prezidentūros, mat nuo terasos stogo pradėjo kristi tinkas ir plytų gabalai.
Ekspertai tąkart nustatė, kad taip atsitiko dėl statybininkų palikto broko – ant stogo netinkamai paklota hidroizoliacija, nekokybiškai sudėtos plytelės.
Prezidentūros atstovams tik po kelerių metų pastato remontui pavyko gauti 35 tūkst. litų.
„Šių pinigų užteko kosmetiniam remontui – sutvarkyti pačias baisiausias vietas“, – tikino K.Linkus. Daugiau lėšų remontui per dešimtmetį Prezidentūros šeimininkai išvis negavo.
Įmonė netrukus bankrutavo
Vienas svarbiausių prieškario Lietuvoje Kauno statinių net atkūrus nepriklausomybę ilgai stovėjo apleistas, užkaltais langais.
Jo likimu susirūpinta tik 1998-aisiais, kai valstybės biudžete rekonstrukcijai atsirado šiek tiek pinigų.
Konkursą remontuoti Prezidentūrą laimėjo bendrovė „Marijampolės statyba“. Jos darbuotojai užtruko ketverius metus, darbams išleista apie 5 mln. litų.
Nors įmonė už atliktą darbą gavo „Metų gaminio“ apdovanojimą, ji netrukus bankrutavo, o dažai ir tinkas nuo statinio pradėjo kristi jau po poros metų.
Prezidentūra iškilmingai buvo atidaryta 2003-iųjų pradžioje, o dar po dvejų metų ji pritaikyta visuomenės poreikiams – įkurtas muziejus, pradėti rengti įvairūs kultūros renginiai.
Šalies prezidentams buvo siūlyta šiame istoriniame pastate įrengti darbo kabinetą, tačiau sumanymu nepasinaudojo nė vienas vadovas.
Parengtų ilgą sąrašą
Renata Mikalajūnaitė, istorinės Lietuvos prezidentūros Kaune vadovė:
„Norėtume atlikti daug darbų – iš naujo nutinkuoti išorines sienas, sutvarkyti jų įtrūkimus, viduje atnaujinti parketą, tačiau tokiems tikslams išvis negauname lėšų.
Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus turi daugybę padalinių, kuriems investicijų reikia dar labiau – itin prasta M.Žilinsko dailės galerijos būklė, nebaigta pagrindinio muziejaus pastato rekonstrukcija. Kita vertus, šiek tiek apmaudu, kad Prezidentūra praranda reprezentacinę išvaizdą.
Papildomų lėšų mėginame gauti dalyvaudami įvairių fondų programose, rengiame parodas, pažintinius renginius.“
