Tačiau žmonės neskuba. Iki šių metų gruodžio 6-osios Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2013-uosius pateikė vos 153 asmenys. Jie deklaravo apie 560 tūkst. litų mokesčio.
Yra žmonių, kurie apskritai neskuba traukti pinigų iš kišenės. Arba jų net neturi. Nes apie 200 žmonių „prabangos“ mokesčio nesumokėjo už pernykščius metus, nors jiems ir už šiuos metus jau prikapsėjo nauja pinigų suma.
Valstybės skolininkais pernai tapusių žmonių turimo NT bendra vertė sudaro apie 250 mln. litų, o nesumokėto NT mokesčio suma siekia 604 tūkst. litų.
Už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigių. Iki šių metų gruodžio 2-osios jų sudarė 47,3 tūkst. litų.
Registrų centro duomenimis, NT „prabagos“ mokestis nesukėlė turto dovanojimo bangos. Nei praėjusiais metais, nei šiemet nebuvo kokių nors požymių, kad žmonės, norėdami išvengti mokesčio, skubėtų atsikratyti dalies turto.
Mėgsta vėluoti
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2012 metus iš viso pateikė 2163 mokesčių mokėtojai (asmenys arba šeimos). Jose buvo deklaruota 5,61 mln. litų „prabangos“ mokesčio.
Tačiau ir praėjusiais metais, pasibaigus mokesčių registravimo laikui, deklaracijas pateikė maždaug pusė NT savininkų, -- apie 1200. Visus kitus VMI turėjo paraginti.
VMI patirtis liudija, kad nei žmonės, nei įmonės neskuba deklaruoti ir laiku sumokėti mokesčių, kokie jie bebūtų. Spūstis prie teritorinių VMI susidaro išmušus paskutinėms gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo dienoms. Pridėtinės vertės mokestį įmonės taip pat sumoka paskutinę akimirką.
Mokesčiai kliudo net fermas
Pagal 2012 m. pradžioje įsigaliojusį ir šiuo metu veikiantį įstatymą, NT mokesčiu apmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties, žuvininkystės ir inžineriniai statiniai, kurių vertė didesnė nei 1 mln. litų.
Mokestis skaičiuojamas nuo tos turto dalies, kuri viršija milijoną litų. Kai mokesčių inspektoriai skaičiuoja, ar reikia mokėti NT mokestį, jie susumuoja visų šeimos narių turimą NT.
2012-aisiais į valstybės biudžetą daugiausia „prabangos“ mokesčio buvo sumokėta Vilniaus apskrityje – 3,79 mln. litų. Toliau rikiuojasi Klaipėda – 1,06 mln. litų, Kaunas – 398,7 tūkst., Šiauliai – 79,1 tūkst., Telšiai – 59,5 tūkst., Panevėžys – 56,8 tūkst., Utena – 55,6 tūkst. litų. Iš dešimties apskričių jo mažiausiai sumokėta Tauragės apskrityje - 11,5 tūkst. litų.
Daugiausia potencialių mokėtojų – 144 yra Vilniuje, Klaipėdoje – 32, Kaune – 8, dar 4 potencialūs mokėtojai yra Panevėžyje ir du - Šiauliuose.
Siūlo keisti tvarką
Politikai jau seniai siūlo nustatyti tvarką, kad NT mokestį privalėtų mokėti jau ir tie, kurių NT vertė siekia 750 tūkst. litų. Be to, socialdemokratai rengia siūlymą, kuriame turėtų būti kalbama apie mokesčio tarifo mažinimą.
„Nesvarbu, kad turtas yra, tačiau jis pinigų neduoda. Juos reikia turėti. 10 tūkst. litų nuo milijono ne kiekvienas gali sumokėti. Be to, jei tarifas būtų ne 1 procentas, o pusė, mokesčių į biudžetą būtų surenkama gerokai daugiau“, - yra sakęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
Savo siūlymus socialdemokratai Vyriausybei ir Finansų ministerijai turi pateikti iki 2014-ųjų gegužės 1 dienos. Bet kuriuo atveju, net jei įstatymui būtų priimta, jis įsigaliotų ne anksčiau ateinančių metų liepos 1-osios.
Iki 750 tūkst. litų mažinti ribą, nuo kurios turėtų būti mokamas NT mokestis, siūlė Seimo narys Kęstutis Masiulis. Jo nuomone, sumažinus apmokestinamą NT ribą nuo 1 milijono iki 750 tūkst. litų, pagyvėtų rinka.
Anot K.Masiulio, šiuo metu daug NT, kuris niekaip nenaudojamas. Jei už tą „turtą“ reikėtų sumokėti mokestį – kad ir keliasdešimt litų per metus – žmogus gal pasivargintų jį parduoti, sutvarkyti ar nugriauti.
