„Paradoksalu, bet kuo labiau šalis išsivysčiusi, tuo dažniau maistas švaistomas. Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje vienas gyventojas kasmet išmeta daugiau kaip 100 kg maisto, o štai Afrikoje ir Pietryčių Azijoje – tik 6 kg maisto. Lietuviai iš prigimties yra taupesni. Mes išmetame apie 50 kg nepanaudoto maisto per metus. Net jei palygintume su Vakarų valstybėmis, mūsų švaistymo mastai yra daug mažesni“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė.
Neišrūšiuotos maisto atliekos sąvartyne sukelia procesą, per kurį į aplinką skiriasi šiltnamio efektą ir klimato kaitą sukeliančios dujos. Pūvant atliekoms, susidaro sprogiosios dujos – anglies dioksidas, metanas, lakieji ir aromatiniai angliavandeniliai, kurie kenkia aplinkai bei sukelia nemalonius kvapus.
Nacionalinis sportas - rūšiavimas
Padaryti tyrimai parodė, kad ekologinį švietimą geriausia pradėti nuo darželio, kadangi tokio amžiaus vaikai šį mokymą priima kaip žaidimą, bet kartu parneša jį į namus ir netgi pradeda auklėti savo tėvus.
Pradinėje mokykloje rūšiuoti atliekas mokomi pasaulio rūšiavimo čempionai vokiečiai.
Kaip rašė „Lietuvos ryto“ korespondentė Berlyne Jolita Venckutė, vokiečiai tiesiog pamišę dėl atliekų rūšiavimo.
Į klausimą, ką asmeniškai daro aplinkos labui, 65 proc. vokiečių atsako, kad kruopščiai rūšiuoja atliekas.
Plastikines pakuotes vokiečiai meta į geltoną konteinerį arba geltonus maišus – jos bus perdirbamos. Maisto atliekos renkamos į rudą konteinerį, makulatūra – į mėlyną. Žalius, skaidrius ir rudo stiklo butelius gyventojai meta į vieną iš trijų stiklo konteinerių – jie žalsvi. Likusias atliekas ir tas, kurių kilmės nustatyti nepavyksta, vokiečiai meta į pilką konteinerį: jos dažniausiai sudeginamos.
Senus drabužius galima mesti į „Caritas“ ar kitos labdaros organizacijos konteinerį. Baterijas surenka maisto parduotuvės. Pasenusius medikamentus vokiečiai neša atgal į vaistinę, jie sunaikinami.
Vokiečiai įsitikinę, kad perdirbant atliekas galima pagaminti daug naudingų produktų ir taip taupyti žaliavas.
Tačiau pastaruoju metu vis daugėja balsų, kad rūšiavimo sistemą teks keisti. Esą ji per daug sudėtinga ir atliekos atskiriamos ne šimtu procentų, ypač geltonuose konteineriuose.
Yra ir kitokių bėdų: ne visos bendrovės laikosi nurodymo užregistruoti gaminamas pakuotes DSD duomenų bazėje, kad jas būtų galima perdirbti. Be to, kartu su neišrūšiuotomis atliekomis sudeginama daug naudingų medžiagų.
Šiukšliadėžės - iš medienos atliekų
Tuo metu Lietuvoje rūšiuojama labai vangiai. Vis dėlto, kaip pastebi „Lietuvos ryto“ korespondentė Daiva Zimblienė, dažnai į Lenkiją pigiau apsipirkti traukiantys lietuviai iš ten atsiveža ir atliekoms rūšiuoti skirtų dėžių.
Bene didžiausią jų asortimentą siūlo visame pasaulyje populiarus švedų baldų prekybos tinklas.
Šis prekybos tinklas ne tik pats rūpinasi šiukšlių rūšiavimu – kiekvienoje jo parduotuvėje yra elektros lempučių, baterijų, popieriaus ir plastiko surinkimo dėžės, bet ir ragina tai daryti savo pirkėjus, siūlydamas įsigyti patogių naudoti, stilingų ir prie įvairaus interjero priderinamų atliekų dėžių.
Lietuvoje jau keletą metų šiukšliadėžes atliekoms rūšiuoti gamina viena Ukmergės rajone veikianti medienos gaminių bendrovė.
Tiesa, šios medinės, ekologiškos ir kompaktiškos, maždaug 80 litrų talpos šiukšliadėžės labiau dera nuosavuose namuose arba jų kiemuose.
Ukmergiškių siūlomos šiukšliadėžės nėra brangios – kainuoja iki 30 litų, nes yra gaminamos iš medienos atliekų.
