ELTA primena, kad Kauno meras Andrius Kupčinskas dar 2009 metais kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl Antrojo gelbėjimo ir paieškos posto perkėlimo iš Aukštosios Fredos į netoliese esantį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. Tuomet buvo akcentuojama, kad vykdant posto veiklą sraigtasparniai skraido bet kuriuo paros metu – tai sukelia Aleksoto gyventojų nepasitenkinimą.
2009-aisiais Kauno miesto taryba pritarė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrojo paieškos ir gelbėjimo posto perkėlimui iš Aukštosios Fredos į netoliese esančią S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritoriją.
Šiuo metu du kariniai sraigtasparniai į žmonių gelbėjimo operacijas periodiškai kyla iš Fredos bei S.Dariaus ir S.Girėno aerodromų. Kaune įsikūręs paieškos ir gelbėjimo tarnybos postas aptarnauja centrinę, rytinę ir pietinę Lietuvos dalis. Civilių žmonių gelbėjimo misijas vykdantis karinis sraigtasparnis, gavęs avarinio iškvietimo signalą, skuba į gelbėjimo operacijas, dingusių žmonių paiešką, transportuoja ligonių ir donorų organus, gesina gaisrus.
Kaunui aktuali ir Fredos teritorija, kurią miestas galėtų panaudoti savo poreikiams: ar rekreaciniams tikslams, ar sporto objektams, ar net tam pačiam žemės grąžinimui teisėtiems savininkams.
Sklypas Aukštojoje Fredoje yra per didelis šiuo metu vykdomai veiklai, todėl vertinga miesto teritorija naudojama neefektyviai. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyta Aukštojoje Fredoje pramonės, komercinės ir visuomeninės paskirties teritorija.
„Manau, šie mainai bus naudingi tiek Krašto apsaugos ministerijai, tiek ir Kauno miesto savivaldybei. Iškėlus paieškos ir gelbėjimo postą į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, Kauno miestui atsilaisvins daugiau nei 30 hektarų žemės geroje strateginėje vietoje. Taip pat sumažės ir sraigtasparnių keliamas triukšmas miesto gyventojams. Tą žemę savivaldybė galės panaudoti miestui reikalingiems poreikiams. Žinoma, Krašto apsaugos ministerijai taip pat bus naudinga turėti naują paieškos ir gelbėjimo bazę. Viską įvertinus matyti, kad šie mainai naudingi ir krašto apsaugai, ir Kauno miestui“, – teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Kaip skelbiama savivaldybės pranešime, pasirenkant vietą naujajam aviacijos postui, buvo atsižvelgta ir į atliktą poveikio aplinkai vertinimo studiją. Taip pat įvertinti miesto triukšmo žemėlapio duomenys. Paneigdami nepagrįstus gyventojų nuogąstavimus, specialistai pabrėžia, kad aplink aerodromo teritoriją didelių triukšmo lygio viršijimų nėra.
Būsimo aviacinio statinio aukštis sieks 11 m, ilgis – apie 30 m. Jį ketinama dengti sidabrinės spalvos lakštais. Miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičiaus teigimu, šiuo metu įrenginėjami keliai, skirti privažiavimui į statybvietę, taip pat lygiagrečiai vyksta darbo projekto rengimas. Svarbu, jog iš dviejų greta esančių aerodromų liks vienas centralizuotas ir šiuolaikiškas aerodromas, o atlaisvinta žemė, kuri ilgą laiką buvo neišnaudojama, bus skirta miesto plėtrai. Naujasis gelbėjimo postas bus įrengtas pagal naujausius standartus, jis bus technologiškai pažangus ir pritaikytas atlikti gelbėjimo ir paieškos užduotis.
