Pasidairius po Kauną, įvairiose vietose galima pamatyti įdomių prie civilizacijos prisitaikiusių medžių, rašo „Lietuvos rytas".
Vieni seni augalai savo galybę demonstruoja nugalėję kliūtis ir įaugę į tvoras ar stiebdamiesi pro apleistų pastatų stogus.
Kitus medžius saugo patys kauniečiai ir dėl jų stato neįprastas tvoras arba jas konstruoja taip, kad netrukdytų lapuočiams.
Grafikui gamta rūpėjo
Einant pro Kauno istorinę prezidentūrą Birštono gatve akis užkliūva už tiesios tvirtos tvoros ir joje tyčia padaryto išlinkimo. Jis buvo skirtas apglėbti čia augusį medį.
Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė pasakojo, kad taip rūpestingai 1935 metais nusprendė pasielgti grafikas Jonas Juozas Burba.
„Būsimos prezidentūros sklypas su sodu buvo suformuotas XIX amžiaus antroje pusėje.
Kai pastate įsikūrė Lietuvos prezidentai, 1935 metais Antanas Smetona nusprendė teritoriją aptverti nauja tvora“, – pasakojo R.Mikalajūnaitė.
Tvoros projektas buvo patikėtas garsiam to meto grafikui, tuometinio Kauno herbo ir vėliavos autoriui J.J.Burbai. Matyt, jis ir nusprendė, kad verčiau įdėti daugiau darbo, bet išsaugoti sklype augusį medį.
Todėl tvoroje ir buvo padarytas specialus išlinkimas. Nors medis jau paseno ir jį teko nupjauti, geras pavyzdys kauniečiams išliko.
Išsaugojo skvero medžius
Kai kurie kauniečiai medžius tausoja ir šiandien. K.Donelaičio gatvės pradžioje advokato Sauliaus Dambrausko namo sklypas aptvertas tvirta tvora.
Keliose vietose ji apsupusi klevus ir padailinta taip, kad netrukdytų augalams gyventi.
S.Dambrausko sūnus Eimantas sakė, kad sovietmečiu, kai namai iš jo šeimos buvo atimti ir nacionalizuoti, kieme buvo įkurtas nedidelis skveras.
Greičiausiai medžiai tada ir pasodinti.
Kai šeima vėl atgavo nuosavybę, augalai jau buvo dideli ir kirsti juos buvo gaila.
„Tėvas yra mokęsis miškininkystės. Abu su mano mama Jolanta labai mėgsta prižiūrėti įvairius augalus.
Todėl pasistengė ir tvorą pastatyti tokią, kuri nežalotų senų medžių“, – pasakojo E.Dambrauskas.
Augti netrukdo net stogas
Mieste galima pamatyti ir egzotiškai atrodančių medžių. Vytauto prospekte liepos auga tiesiog apleistuose garažuose. Jų kamienai stiebiasi į dangų pro statinių stogų plyšius.
Kiti medžiai, nugalėdami užtvaras, tiesiog yra įaugę į greta stovinčias tvoras.
Gali ir žūti
Edita Turskienė
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo
dendrologė
„Jei medžiai gauna pakankamai drėgmės ir saulės, gali augti ir apsupti pastatų.
Medžiai sugeba prisitaikyti prie miesto gyvenimo.
Deja, pastatų viduje įsišakniję bei į tvoras įaugę medžiai gali užsikrėsti įvairiomis infekcijomis ir per 10 – 15 metų žūti.“
