Dzūkų gatvės 3-iuoju numeriu pažymėtame name 1939 – 1963 metais gyveno rašytoja Ieva Simonaitytė ir čia parašė dvi savo autobiografinės trilogijos dalis – „O buvo taip“ bei „Ne ta pastogė“.
Dabartiniai namo bendraturčiai – Irena Giedrienė ir Vytautas Matusevičius – išsikėlė 2009-aisiais.
Moteris buvo įsikūrusi pirmo aukšto 50 kvadratinių metrų būste. Kitą pirmo aukšto dalį ir antrą namo aukštą prieš 8 metus nusipirko J.Matusevičius.
„Namas šeštą žiemą nešildomas. Susirašinėjimai su įvairiomis institucijomis rezultatų neduoda. Namas tampa vaiduokliu. Iš nevilties šaukiuosi pagalbos, prašydama sugrąžinti man butą, iš kurio buvau išvaryta“, – prašė I.Giedrienė.
Ji teigė, kad kaimynas nesirūpina nei namu, nei jo aplinka.
J.Matusevičius atkerta, kad visų problemų kaltininkė – pati I.Giedrienė.
Sutartį nutraukė neteisėtai?
Kaunietė pasakojo, kad jos gyvenimas apkarto po to, kai 2009 metų gruodį trūko susidėvėję namo šildymo sistemos vamzdynai.
Rekonstruoti šildymo sistemą I.Giedrienė nesutiko.
Susitarti bendraturčiai nesugebėjo, tad bendrovė „Pastatų priežiūros paslaugos“ dėl namo šildymo sistemos vamzdžių susidėvėjimo nutraukė šildymo sistemos priežiūrą, o „Kauno energija“ – šilumos tiekimo sutartį.
„Teko palikti savo butą ir išeiti. Tiesiog buvau netikėtai išstumta į gatvę“, – graudenosi moteris.
Pensininkei iki šiol neaišku, kodėl būstas buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos.
„Norėčiau, kad mano butas būtų ir toliau šildomas centralizuotai. Tačiau šildymo punktas ir visa sistema per 6 metus visai suiro. Tas, kas atjungė šildymą, turėtų sistemą ir suremontuoti. Aš tokių pinigų neturiu“, – tvirtino moteris.
Įvyko ne viena avarija
I.Giedrienė sakė patyrusi didelių nuostolių dėl turto suniokojimo. Vandentiekio avarijos esą jos butą gadino ir po to, kai moteris iš namo jau buvo išsikėlusi.
2010 metų pavasarį nuo šalčio trūko termofikacinės trasos vamzdynas šalia namo. Tekėdamas karštas vanduo išplovė pamatą ir užpylė rūsį bei jame esantį šilumos punktą.
Kaunietė tikino, kad iš termofikacinio vamzdyno tekantis vanduo namo rūsį ir šilumos punktą užlieja kiekvieną pavasarį.
2011 metų žiemą nešildomo namo antrame aukšte, kaimyno bute, trūko vandentiekio vamzdis ir užliejo I.Giedrienės butą. Nežinia kiek dienų vanduo ne tik skandino jos butą, bet ir esą tekėjo per išorines namo sienas. Šios net apledėjo.
I.Giedrienė sakė įtarianti, kad kaimynas taip galimai siekia, jog pastatas būtų pripažintas avarinės būklės ir nugriautas, o jo vietoje galima būtų statyti naują namą.
„Jis man net siūlė nupirkti kitą butą, kažkur atokiai. Tačiau tai neatitinka mano namo dalies vertės“, – teigė kaunietė.
Teisinių argumentų nerado
I.Giedrienė ir jos kaimynas V.Matusevičius nuo 2009 metų numynė daugybės institucijų ir teismų slenksčius.
2011 metais Kauno apygardos teismas padėjo tašką. Byloje aiškiai išdėstyta kaimynų nesutarimo istorija.
Kadangi šildymo sistema buvo visiškai susidėvėjusi, o tiekiamos centralizuotos šilumos paslaugos V.Matusevičiui yra neekonomiškos, 2009 metais vyras nusprendė atsijungti nuo „Kauno energijos“ centralizuotų šildymo tinklų.
„Kauno energija“ padarė išvadą, kad V.Matusevičiui priklausanti namo dalis gali būti atjungta nuo centralizuotų tinklų tik esant namo bendraturčių sutikimui.
2010 metų sausį, pasirūpinus V.Matusevičiui, buvo parengtas namo šildymo sistemos rekonstrukcijos projektas. Pagal jį I.Giedrienės butas paliekamas prijungtas prie centralizuoto šildymo sistemos, o V.Matusevičiui priklausantis būstas būtų apšildomas atskira dujine sistema.
I.Giedrienė su projektu buvo supažindinta. Rekonstravus šildymo sistemą jos teisės esą nebūtų pažeistos, tačiau moteris be jokių teisinių argumentų ar pagrindų su projektu nesutiko.
Todėl teismas V.Matusevičiui suteikė teisę derinti namo šildymo rekonstrukcijos projektą su „Kauno energija“ be kaimynės sutikimo.
Taip pat teisėjai padarė išvadą, kad jei projekto derinimu užsiims V.Matusevičius, jis ir mokės už rekonstrukcijos darbus.
Kaimynės prisiminti nenori
Paklaustas apie nesutarimus su kaimyne, V.Matusevičius įsikarščiavo.
„Man rankos ir kojos dreba, kai prisimenu tą moterį“, – pyko vyras.
Nusipirkęs namą gražioje vietoje jis sakė ketinęs ten įsikurti. Norėjo sutvarkyti seną šildymo sistemą, nes ji esą buvo visai suirusi.
Bet kaimynė su niekuo nesutiko.
„Ji tvirtino, kad bijo pasirašyti sutikimą dėl rekonstrukcijos, nes patirs nuostolių. Bet teisme jai buvo išaiškinta, kad to nebus“, – sakė V.Matusevičius.
I.Giedrienei jis siūlė nupirkti nedidelį namą Panemunėje ar Žaliakalnyje, bet ši jų net neapžiūrėjusi.
Susisiekti nepavyksta?
Dabar, turėdamas galimybę be kaimynės sutikimo rekonstruoti namo šildymo sistemą, V.Matusevičius sakė tai ir darysiąs pavasarį.
„Reikia remontuoti ne tik šildymo sistemą, bet ir stogą. I.Giedrienei esu išsiuntęs 12 registruotų laiškų apie tai. Bet ji jų neima“, – teigė V.Matusevičius.
Kaunietis įsitikinęs, kad I.Giedrienė yra tiesiog nesugyvenamo būdo ir nori, kad jos butą remontuotų jis, savivaldybė ar valstybė, todėl ir ieško priekabių.
Susidūrė su likimo ironija
V.Matusevičiaus vardas Kaune kai kam nuo sovietmečio siejasi su nusikalstamu pasauliu. Mat Mato pravardę esą turėjęs kaunietis pažinojo nemažai nusikalstamo pasaulio vadeivų, o 1983 metais vienas pirmųjų jis buvo teisiamas už reketą.
Tačiau panašu, kad garsus kaunietis susidūrė su likimo ironija.
Prieš 8 metus nusipirkęs būstą V.Matusevičius drauge įgijo užsispyrusią kaimynę I.Giedrienę. Pensininkė stoja skersai kelio kai kuriems jo planams panašiai, kaip jis dar neseniai stojo kitiems žmonėms.
V.Matusevičiaus elgesiu kauniečiai skundėsi ne kartą. 2008 metų balandį trijų Šv. Gertrūdos gatvės namų gyventojai tvirtino, kad negali išvažiuoti iš kiemo, nes jį blokais užtvėrė kaimynas V.Matusevičius.
2012 metų vasarį Laisvės alėjos 118-ojo namo gyventojai guodėsi, kad daugiau kaip savaitę gyveno be geriamojo vandens, negalėjo naudotis tualetais ir voniomis.
Dvylikos butų namo šildymo punktas yra pastato rūsyje, greta buvusios kavinės „Daina“. Kauniečių teigimu, šio pastato savininkas V.Matusevičius nenorėjo šildyti rūsio, todėl šilumos punkte buvęs vanduo užšalo ir gyventojai liko be jo.
Gyventojai turi susitvarkyti patys
Ūdrys Staselka
Bendrovės „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene
„Šio namo gyventojai į „Kauno energiją“ su įvairiais prašymais ir pretenzijomis kreipiasi nuo 2009 metų.
Dėl susidėvėjimo 2009 metais trūko šio namo vidaus šildymo sistemos vamzdynas. Dėl jo remonto ir dėl sistemos rekonstrukcijos namo bendraturčiai nesutaria.
Dėl šių nesutarimų savo pareigos prižiūrėti vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas negalėjo objektą aptarnaujančios įmonės „Pastatų priežiūros paslaugos“ darbuotojai.
Dar 2010 metais „Kauno energija“ namo gyventojams pranešė, kad šilumos tiekimas gali būti atnaujintas bet kuriuo metu, tačiau savininkai turi patys susitvarkyti namo viduje esantį šildymo sistemos punktą. Kol jis nesutvarkytas, tol šilumos tiekimas negali būti atnaujintas.
Atsižvelgiant į 2011 metų lapkričio 15 dienos Kauno apygardos teismo civilinės bylos nutartį, V.Matusevičiui leista be kaimynės sutikimo imtis namo šildymo sistemos rekonstrukcijos.
Kai ji bus atlikta, šiluma gali būti pradėta tiekti bet kuriuo metu“.
Savininkams gresia piniginės baudos
Raimundas Danilevičius
Centro seniūnijos seniūno pavaduotojas
„Kol kas Dzūkų gatvės 3-iasis namas atrodo tvarkingai. Jis niekam nekelia nepatogumų ar pavojaus.
Teritorija aptverta.
Jei namas ateityje ir toliau bus negyvenamas, ims kelti grėsmę praeiviams ar kaimynams, seniūnijos atstovai privalės įspėti pastato savininkus tvarkyti savo turtą.
Jei į įspėjimus gyventojai nereaguoja, jiems gresia bauda nuo 200 iki 500 litų. Jei susitvarkyti savo namo ir jo supančio sklypo nepriverčia ir tai, galima skirti 500 – 1 tūkst. litų baudą.“
