Nuo ko pradėti?
Prieš imdamiesi statybų, pirmiausia turite pasirinkti tinkamą sklypą. Tai sudėtingas ir nemažai laiko užimantis žingsnis. Reikia apsispręsti, ar namas bus statomas mieste, ar užmiestyje, išsiaiškinti, ar toje vietoje yra išvystyta infrastruktūra, atvesta elektra. Jei tai užmiestis – ar iki sklypo yra nutiestas kelias.
„Tai labai svarbūs dalykai, apie kuriuos būtina pagalvoti ieškant svajonių namui vietos, – tvirtina statybų versle dirbantis Valdas Židonis. – Jei infrastruktūra nesutvarkyta, įsirengti ją vienam arba keliems sklypo savininkams – gana sudėtinga ir brangu.“
Mieste šių problemų paprastai nebūna, tačiau sklypas kainuoja keleriopai daugiau. Taigi visa tai apmąsčius galima įsigyti sklypą, o vėliau – metas tvarkyti dokumentus. „Jau turėdamas žemės sklypo dokumentus, savininkas turėtų kreiptis į geodezininką ir užsisakyti sklypo topografinę nuotrauką, – pirmuosius darbus vardija statybos projektų vadovas Ignas Plieskis. – Dažniausiai ji parengiama ir suderinama per dvi savaites.“ Topografinė nuotrauka atspindi sklypo reljefą, visus požeminius ir antžeminius esamus inžinerinius statinius ir pastatus.
Tik su topografine nuotrauka ir sklypo nuosavybės dokumentais galima kreiptis į savivaldybės urbanistikos skyrių (pagal sklypo rajoną), kad būtų išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai gyvenamajam namui projektuoti.
Taip pat statytojas turi kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl prisijungimo sąlygų parengimo inžineriniams tinklams į namą įvesti. Šie dokumentai išduodami per dešimt darbo dienų. „Žmogus į savivaldybę turi atnešti žemės nuosavybės dokumentus, tuomet jis turėtų gauti specialiuosius architektūros reikalavimus. Namų darbai prieš susitikimą su architektu Tik juos gavus, reikia iš įvairių įmonių surinkti visas technines prisijungimo sąlygas: elektros, dujų, vandentiekio, nuotekų ir, jei nėra kelių ar įvažiavimo, būtinai susisiekimo komunikacijų sąlygų, – vardija Vilniaus savivaldybės Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė. – Surinkęs visus šiuos dokumentus, žmogus turi susirasti projektuotoją arba architektą, kuris suprojektuos sklype namą.“ Siekiant sutaupyti laiko ir pinigų, susitikimui su architektu ar projektuotoju taip pat reikia pasirengti.
„Nereikia tikėtis, kad architektas kaip burtininkas atspės visas jūsų svajones, ‒ patirtimi dalijasi statybų versle besisukantis V.Židonis. – Juk vargu ar patikėtumėte svetimam žmogui išrinkti Jums vyrą arba žmoną. Išrinkti galima, bet gyventi reikės Jums. Todėl labai svarbu patiems įdėti daug pastangų ir širdies bei žinoti ko nori.“
Verslininkui antrina ir architektas Lauras Paulauskas. Pasak jo, prieš einant pas architektą, pirmiausia reikia susirinkti turimus nuosavybės dokumentus. Svarbiausias jų (jei tai nauja statyba) – registrų centro pažymėjimas, žemės sklypo planas, jei buvo parengtas detalusis planas, pagrindinis brėžinys ir anksčiau minėtos architektūrinės sąlygos iš savivaldybės. O jei imatės rekonstrukcijos – kartu su registrų centro pažymėjimu ir žemės sklypo planu būtinai atsineškite pastato inventorinę bylą.
Vėliau bus reikalinga elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (kai užtenka turimo elektros galingumo), vandens tiekimo sutartis. Tiesa, dar vis nemažai problemų kyla dėl elektros apskaitos statybos objekte. Kokias medžiagas rinktis?
„Lesto“ priima paraišką elektrai įvesti tik gavusi statybos leidimą. Nuo paraiškos padavimo iki elektros apskaitos atsiradimo praeina apie pusę metų. Tai reiškia, kad gavus statybos leidimą reikia laukti dar pusę metų, kol bus įvesta elektra arba ieškoti kitų būdų (skolintis iš kaimynų, el.stotelės ir pan.).
„Jei užsakovas yra nusižiūrėjęs kokius nors projektus, tikrai nepakenks juos atsinešti į pirmą susitikimą“, ‒ sako architektas L. Paulauskas. – Tokiu atveju bus lengviau suprasti, į kokį stilių ar namo planą linkstama.“ Atėjus pas architektą reikia bent apytiksliai sugalvoti preliminarią projektavimo užduotį: turėsite garažą ar pavėsinę, ar virtuvė bus įrengta kartu su svetaine, valgomasis būtinas ar ne, kiek bus miegamųjų patalpų, ar bus darbo kambarys, kiek sanitarinių mazgų, kokio kuro katilas ir pan.
„Patalpų kvadratūra nebūtina, bet nepakenks, jei bus ir kokių nors minčių“, ‒ pataria architektas. – Taip pat svarbu sugalvoti, iš kokių medžiagų bus statomas namas: blokelių ar plytų mūro, o gal medžio ir t. t.“
Rengiame namo projektą
„Techninis gyvenamojo namo statybos projektas, kuriuo remiantis gaunamas statybos leidimas, komplektuojamas iš atskirų projekto dalių“, – tvirtina I.Plieskis. – Tipiniu atveju jis susideda iš bendrosios dalies, sklypo plano, pastato architektūros, konstrukcijų ir lauko inžinerinių tinklų atvedimo iki namo projektų dalių.“ Šias dalis atitinkamai rengia architektas ir inžinierių komanda. Dažniausiai viso projekto vadovu būna vienas iš projektuotojų, kuris tiesiogiai bendrauja su būsimu namo statytoju.
„Su techniniu gyvenamojo namo statybos projektu žmogus turi vėl grįžti į savivaldybę ir užpildyti prašymą elektroniniu būdu. Jei žemės sklypą žmogus valdo su bendraturčiais, turi pateikti jų sutikimą statyti, – vardija Vilniaus savivaldybės Statybos dokumentų skyriaus vedėja A.Petrauskienė. – Jei nėra jokios savavališkos statybos ir namas paprastas (kai nereikia specialių institucijų vertinimo), nėra kitų trikdžių, belieka laukti sprendimo, kuris pateikiamas maždaug po mėnesio. Jei kyla kokių problemų, žmogus apie tai informuojamas ir gauna leidimą statyboms tik pašalinęs trūkumus“.
Jei sutariama dirbti su architektu, užsakovui dažniausiai tais dalykais rūpintis nebereikia. „Tačiau jei tinklų prisijungimo sąlygose yra sąlyga gauti notarišką esamų tinklų savininko sutikimą prisijungti prie jų – tuo turi rūpintis užsakovas, – tvirtina architektas L. Paulauskas. – Rekonstruojant pastatus reikalingas bendraturčių sutikimas. Jei pastatas statomas ar rekonstruojamas arčiau nei 3 m iki sklypo ribos, būtinas kaimyninio sklypo savininko (-ų) notariškas arba raštiškas sutikimas.
Vėliau projektas derinamas per informacinę sistemą „Infostatyba“. Priklausomai nuo savivaldybės, tikrinančių dokumentus, institucijų gali būti nuo kelių iki keliasdešimt. Kiekviena institucija teikia pritarimą projektui arba pastabas, kurias, atsižvelgdamas į situaciją, derina architektas. Visi šie derinimai savivaldybėje žmogui nekainuoja, bet užima laiko.
Kainuoja tik pats statybų leidimas. Jo kaina – 250 Lt. Ši suma mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sumokėto žyminio mokesčio kvitą reikia pateikti kartu su projektu.
Nuo sprendimų priklauso kaina Projektuojant svajonių namą patariama atidžiai priimti sprendimus, nes nuo jų priklauso namo kaina.
„Teko kalbėtis su žmonėmis, kurie, pasamdę žinomus ir tikrai gerus architektus, lieka jais nepatenkinti. Iš savo praktikos matau, kad tie žmonės, kurie stato namą pirmą kartą, kartais pasineria į iliuzijų pasaulį ir tikisi pasistatyti pasakų namą, kokio neturi joks draugas ar pažįstamas, ‒ patirtimi dalijasi V.Židonis. – Jie ima eksperimentuoti su medžiagomis ir spalvomis, prisigalvoja jokios funkcinės vertės neturinčių konstrukcinių elementų, kuriuos praktiškai įgyvendinti yra sudėtinga ir brangu. O vėliau, vyras su žmona (jeigu statant namą dar nespėjo išsiskirti…), sėdėdami pastatytame name negali nuslėpti nusivylimo ir architektais, ir statybininkais.
Išleidę daug lėšų stebisi, kad rezultatas ne toks, kokį įsivaizdavo. Mano nuomone, tai, kas gražu ir patogu, yra seniai išrasta, tik reikia protingai tuo pasinaudoti. Grožis yra paprastumas.“ Specialistas taip pat nepataria name projektuoti stogų stogelių, plokščių terasų, po kuriomis yra gyvenamosios patalpos, nes labai didelė tikimybė, kad mūsų klimato sąlygomis tose vietose gali prasisunkti drėgmė.
„Nepatarčiau fasaduose komponuoti daug medžiagų (tinko, mūro, medienos) – tai labai apsunkina statybos darbų organizavimą, nes prireikia skirtingų meistrų. Žinoma, būna išskirtinių namų, bet jų statybos kaina siekia milijoną ir daugiau“, ‒ pataria ekspertas.
Kiek užtrunka projekto derinimas?
„Derinimui konkrečiu atveju sudaromas individualus sąrašas institucijų, tačiau dažniausiai derinama su savivaldybės administracijos skyriais: Urbanistikos ir architektūros, Leidimų, Miesto tvarkymo, Aplinkos apsaugos, Infrastruktūros.
Visuomenės sveikatos centru, Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, su bendrovėmis, administruojančiomis elektros bei vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą, kiek rečiau tenka tikrinti projektus Kultūros vertybių paveldo apsaugos departamentui“, ‒ apie laukiamus kryžiaus kelius pasakoja statybos projektų vadovas I.Plieskis. Taigi derinimui reikia skirti daugiau laiko nei skelbiama oficialiai.
„Deklaruojamas projekto derinimo savivaldybėje laikas paprastai skiriasi nuo tikrovės, – I.Plieskiui antrina ir V.Židonis. – Įprastai nuo projektavimo pradžios iki statybos leidimo gavimo prabėga apie pusė metų. Tad, nors deklaruojamas kur kas trumpesnis laikas, visuomet atsiranda vienokių ar kitokių trikdžių.“
Gyvenamojo namo projektavimą galima skirti į du etapus: pirmas – techninio projekto (TP) rengimas, antras – derinimas valstybės institucijose. „Pirmas etapas priklauso nuo statytojo ir projekto vadovo. Visada rekomenduoju per daug neskubėti, nes kūrybiniai ir inžineriniai sprendimai turi „susigulėti“, o projektavimą vertinu kaip optimalių sprendimų paiešką“, ‒ tvirtina I.Plieskis. Pasak specialisto, idealu, jei nuo pirminės idėjos iki „Infostatybos“ sistemoje parengtos derinti TP bylos praeina trys mėnesiai.
Antrasis etapas, projekto derinimas, turi savąjį laiko skaitiklį: projektas sistemoje registruojamas per tris darbo dienas, derinimas vyksta tuo pat metu visose priskirtose valstybės institucijose ir užtrunka 20 darbo dienų. Gavus bent vieną pastabą, projektą reikia tikslinti ir pateikti derinti pakartotinai. Pakartotinai pateiktas jis tikrinamas 10 darbo dienų. Taigi aišku, kad antrasis etapas tiesiogiai priklauso nuo projekto vadovo profesionalumo.
Dažniausiai daromos klaidos
Dažniausios klaidos, ilginančios projektavimo ar projekto derinimo trukmę
„Dažniausia užsakovo klaida yra „maksimali programa, ‒ tikina arch. L.Paulauskas. – Ji dažniausiai atsiranda, kai objektai statomi ketinant parduoti. Neatsižvelgiant į situaciją, norima pastatyti maksimaliai didelį pastatą ar jų grupes įsigytame sklype. Suderinti tokius milžinus užtrunka ilgiau, jei apskritai pavyksta. Kartais norus tenka mažinti.“ Derinimai dažniausiai užsitęsia dėl nuosavybės dokumentų netvarkingumo, bendrasavininkių sutikimų, teismo sprendimų, kaimynų sutikimų nebuvimo.
Pildydami daro daug klaidų
„Tikėtis statybos leidimą gauti per mėnesį yra labai optimistiška, ‒ tvirtina L. Paulauskas. – Oficialiai projektas tikrinamas 20 darbo dienų nuo užregistravimo. Oficialiai užregistruoti projektą privaloma per 3 darbo dienas, bet kartais tai užtrunka ilgiau. Gauti teigiamą pritarimą yra galimybių iš 5 institucijų, bet kai jų gal 15, tada tikimybė, kad kažkuri „prisikabins“, yra didesnė.“
Architektui antrina ir Vilniaus savivaldybės atstovė: „Klaidų būna įvairių, tačiau dažniausiai žmonės „Infostatybai“ netinkamai užpildo prašymą ‒ užpildo ne visas grafas, pateikia ne visus reikiamus dokumentus, ‒ patirtimi dalijasi A.Petrauskienė. – Nemažai projektų stringa ir dėl žioplumo ar paliktų klaidelių.
Anksčiau, kai prašymai buvo popieriniai, žmonės, radę klaidas, tiesiog pakeisdavo klaidingą lapą ir nereikėdavo pildyti visos formos iš naujo. Tačiau dabar, kai viskas teikiama elektroniniu būdu – vieno lapo nepakeisi. Visa prašymo forma automatiškai atmetama ir turi būti pildoma iš naujo, iš naujo tikrinama ir t. t.“ Todėl 80 proc. visų projektų tenka taisyti, o pastabų būna įvairių: pradedant nuo papildomų sutikimų pateikimo, baigiant varnelės padėjimu ant „ž“ raidės.
Daugiau apie namus ir jų statybą - www.supernamai.lt
