Šnipiškėms piešiami du ateities scenarijai: sterilus dangoraižių rajonas su biurais, prekybos centrais arba alternatyvi plėtra.
Savivaldybė yra sukūrusi spalvingų idėjų, kaip galėtų keistis Šnipiškių gyvenimas. Tačiau ar šie sumanymai bus įgyvendinti, lems Briuselio dosnumas.
Kaimo ir miesto mišinys
Retas vilnietis nežino Šanchajumi praminto sostinės Šnipiškių rajono. Čia užsuka bendruomenių lyderių grupės iš Lenkijos ir Kaukazo šalių, istorikai ir žurnalistai iš Vokietijos, antropologai iš Prancūzijos ir Belgijos.
Pasižvalgyti po Šnipiškes juos traukia unikalus kontrastas tarp XIX a. pabaigos–XX a. pradžios medinės architektūros ir dangoraižių.
Ne veltui Šnipiškėse svarstoma įrengti Skanseno teritoriją.
Tai – muziejaus po atviru dangumi modelis, kuris buvo įgyvendintas Stokholme.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto docentė Jekaterina Lavrinec svarstė, kad Šnipiškėse kuriant Skanseno muziejų vertėtų akcentuoti ne medinius namus, kaip ketinama, o būtent jų ir dangoraižių kontrastą.
„Šnipiškėse gyvenantys vilniečiai atsimena, kad dar prieš dešimt metų čia buvo tas rajonas, kuriame buvo galima sutikti naminių gyvūnų. Patys vietos gyventojai ironiškai žvelgia į panašumą su kaimu.
Tačiau tai turi ir privalumų: man atrodo, kad miestiečiai jaučia ilgesį kaimui, jo ritmui, gyvenimo būdui“, – sakė J.Lavrinec.
Per gatvę – valtimi?
Jau kelis dešimtmečius Šnipiškių rajoną planuojama atnaujinti, tačiau ilgalaikės strategijos iki šiol nėra.
„Idėja, kad biurų kvartalai yra miesto gerovės ženklas, jau pasenusi“, – teigė pašnekovė.
Patys Šnipiškių rajono gyventojai išskyrė tris galvosopius, kurių išspręsti be miesto strategų palaikymo neįmanoma: prasti keliai, nesutvarkyta kanalizacija ir neįrengtos vaikų žaidimo aikštelės.
„Antai S.Fino gatvės remontas – Šnipiškių gyventojų svajonė.
Čia lietui palijus susidaro košmariškos balos, rajoną paverčiančios Venecija. Tačiau iki šiol iš savivaldybės sulaukiama atsakymo, kad kol nerekonstruos viso rajono, keliai netaps geresni“, – pasakojo J.Lavrinec.
Kol kas gyventojai patys ieško išeities: kur įmanoma, kiekvieną pavasarį duobes gatvėse užpila plytų skalda.
Idėjų yra, trūksta pinigų
„Kitų Lietuvos regionų gyventojai, aplankę Šnipiškes, gyrė aukštaitiškus langų apvadus, kitokius estetinius medinukų elementus, lėtą gyvenimo būdą ir atvirumą, kai žmonės užkalbina vieni kitus gatvėje“, – pasakojo J.Lavrinec.
Ji siūlo į žmonių atvirumą nenumoti ranka. Docentės nuomone, būtent ši vietos gyventojų savybė gali paversti Šnipiškes aktyvia kūrybine laisvalaikio zona, o ne vakarais ištuštėjančiu sterilių biurų rajonu.
„Atsiradus užsieniečių susidomėjimui, pastebėta, kad medinėje rajono dalyje trūksta kavinukės. Yra žmonių, kurie mielai imtųsi tokio verslo. Taip pat galima įkurti amatų dirbtuves.
Juk Šnipiškės – amatininkų rajonas, kuris XVI–XVIII amžiais garsėjo stiklo manufaktūra ir keramikos dirbtuvėmis. Net ir dabar čia yra veikiančių mažų įmonių: legendinė dviračių parduotuvė, kurioje jie ir taisomi, batsiuvių, pianinų derintojų dirbtuvės“, – pasakojo VGTU docentė.
Mokslininkė įsitikinusi, kad Šnipiškės – puiki miesto centre esanti rekreacinė zona.
„Daugelis vilniečių jau prisijaukino Neries dešiniajame krante esantį vyšnyną, tačiau gilyn į Šnipiškes jie netraukia. O pavasarį, per patį žydėjimą, ten labai gražu. Galiausiai juk ne kiekvienas Šnipiškių gyventojas žino, kad šiame rajone yra net du ežerai“, – Šnipiškių privalumus vieną po kito vardijo J.Lavrinec.
Ketina investuoti šimtus milijonų litų
Per ateinančius šešerius metus į Šnipiškių kelių infrastruktūrą savivaldybė planuoja investuoti 175 mln. litų. Didžiąją dalį investicijų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos. Dauguma šių lėšų būtų skirta gatvėms ir kitokiai infrastruktūrai.
Savivaldybė ketina rekonstruoti Lvovo g. nuo Linkmenų g. iki Geležinio Vilko g., Kernavės g. nuo Žalgirio g. iki Lvovo g., Daugėliškių, Fino ir Krokuvos gatves, Geležinio Vilko - Žalgirio gatvių sankryžą. Numatyta įrengti T.Narbuto – Saltoniškių gatvių lietaus nuotakyną su valyklos ir taršos monitoringo mazgu, Geležinio Vilko lietaus nuotakyno kolektorių su kaupyklų–valyklų ir taršos monitoringo mazgu. Jei atsiras lėšų, žadama sutvarkyti Giedraičių ir kitas Šnipiškių gatves tarp Lvovo ir Žalgirio gatvių, Linkmenų g. nuo Žalgirio g. iki Ozo gatvės. Taip pat ketinama įrengti Kareivių g., Ozo g. ir Kalvarijų g. dviejų lygių sankryžą, sutvarkyti šaligatvius, pėsčiųjų, dviračių takus.
Anot Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Rūtos Matonienės, Šnipiškėse siūloma vykdyti kelis didesnius projektus.
Vienas jų – įrengti Neries senvagės pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Upės g. iki Žalgirio g. (palei Linkmenų g.) su rekreacine infrastruktūra. Preliminari šio projekto vertė siektų apie 7,6 mln. litų.
Jei atsiras 12,5 mln. litų, bus tvarkomos šio rajono viešosios erdvės šiaurinėje teritorijoje prie rekonstruojamų Lvovo, Kernavės, Žalgirio, Daugėliškio, S.Fino, Giedraičių, Kalvarijų gatvių.
Kalbama ir apie tai, jog Šnipiškes galėtų papuošti japoniškas sodas, kuris galėtų būti įkurtas teritorijoje prie Lvovo ir Geležinio Vilko gatvių sankryžos. Jei idėją pavyktų įgyvendinti, sodas užimtų 5 hektarus.
