Derėtų susirūpinti. Nors vagysčių iš namų ir butų kasmet vis mažėja, vagišių, dažniausiai profesionalių, taikiklyje gali atsidurti bet kas.
Kodėl pinigus laiko namie
Per pastarąjį dešimtmetį vien Vilniaus mieste buvo užfiksuota per 10 tūkst. vagysčių iš būstų. Vilniuje, statistikos duomenimis, yra 240 tūkst. būstų. Taigi 50 butų daugiaaukštyje bent du gyventojai rado savo namus apiplėštus.
Vagysčių būdai keičiasi, o žmonių įpročiai – nelabai.
„Iš žmogaus pavagia 10 tūkstančių litų grynaisiais. Mes jo klausiame, kodėl jis tokią sumą laikė namuose, ar rengėsi ką nors pirkti. Pasirodo – ne. Jam tai atrodė saugiausia.
Ir profesionalūs vagys, įėję į nuosavą namą, iškart bėga (nes jie skuba) į antrą aukštą, į miegamąjį ir atidaro spintą, o ten randa arba pinigų, arba tai, kas vadinama seifu. Juvelyrinių dirbinių taip pat būna miegamajame ir beveik visada – vonioje“, – pasakoja Vilniaus policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis.
Silpnoji vieta – ne durys, o langai
Pareigūnas netrunka sulaužyti du mano susikurtus stereotipus, kad vagys į butus dažniausiai braunasi naktį ir paprastai įsiveržia pro duris. Nei viena, nei kita mano prielaida teisinga.
S.Šemis sako, jog vagys butus ir namus dažniausiai švarina nuo ryto ir iki pietų, kai dauguma žmonių dirba. Taip pat savaitgaliais. Tik savaitgaliais didesnė tikimybė, kad jie užsuks naktį, žinoma, kruopščiai patikrins, ar bute nieko nėra.
Antra, kadangi dauguma būstų apsaugoti šarvuotosiomis durimis ir daugiau ar mažiau žinomų ir patikimų gamintojų spynomis, vagims lengviau įsibrauti per langą. Plastikiniai langai, ypač senesni, lengvai atidaromi pora atsuktuvų.
Jeigu pirmo aukšto langus saugo grotos, tuomet vagys lipa į antrą, o kartais net ir į trečią aukštą.
Neįveikiamų spynų nėra
Pašnekovas tvirtina, kad geros spynos pristabdo vagis, tik tas laikas, kurį vagis „ilgiau“ užtrunka prie durų, visai nedžiugina.
„Gerai spynai įveikti vagis gali užtrukti 20 minučių. Tai gaišatis, nes per tą laiką jis gali būti pastebėtas. Neįveikimų spynų nėra. Skiriasi tik laikas, per kurį jos atrakinamos“, – sako S.Šemis.
Pareigūnas prisimena, kad sulaikius vieną profesionaliausių spynų specialistų jo namuose buvo rasta dešimtys išardytų naujausio modelio spynų. Vagis jas pirkdavo ir tiesiog išnarstydavo po kaulelį.
Grįžę namo nepamirškite užsirakinti durų, nes yra vagių, dažniausiai asocialių, kurių būdas – itin paprastas. Daugiabučio laiptinėje eiti ir tikrinti visas duris, kol vienos pasirodys neužrakintos. Tada čiupti rankinę ar striukę – bet ką, kas pasitaikė koridoriuje po ranka, ir bėgti.
Vis dėlto tokių vagių yra gana mažai ir šiame „versle“ dominuoja profesionalai.
Seka savo aukas
Greitai ir tyliai įsilaužti į namus reikia profesionalių įgūdžių. S.Šemis pažymi, kad tai organizuotų grupuočių šiurpinanti veikla.
Aukos retai būna atsitiktinės – jos yra sekamos. Vagysčių grobiu dažniausiai tampa tai, ką pareigūnams sunku įrodyti, jog buvo pavogta.
„Neseniai sučiupome dvi stambias organizuotas vagių grupuotes. Įdomu, kad jos buvo nesusijusios ir veikė gana skirtingais būdais.
Vienos grupuotės vagys veikė gana spontaniškai. Jie ryte gyvenamųjų namų kvartale stebėdavo, kas išvyksta, kur nėra automobilių. Kad įsitikintų, ar butas tuščias, skambindavo į duris. Jeigu niekas neatidarydavo – lauždavosi. Kai atlikome tyrimą, nemažai žmonių pripažino, jog į jų duris skambino nepažįstami vyrai“, – prisiminė S.Šemis.
Kita grupuotė veikė profesionaliau. Jie ilgai stebėdavo, kada žmonės grįžta ir kada išvažiuoja, ir vagystei ruošdavosi iš anksto.
„Profesionalių vagių grupuotes galima atskirti iš kelių dalykų – jose pasiskirstoma vaidmenimis. Vieni stebi aplinką ir aukas, kiti įsilaužia, treti realizuoja grobį. Jų lygis ir pasiruošimas toks, kad kai kuriuose automobiliuose rasdavome sekti skirtus GPS įrenginius.
Vagis atskirsi ir pagal grobį. Profesionalai neima televizorių ar kitų daiktų. Jiems rūpi tik pinigai ir papuošalai – auksas. Didžioji dalis aukso dirbinių išlydoma. Kad neliktų įrodymų“, – tvirtino Šemis.
Draugaukite su kaimynais
Tad svarbiausia turėti daugiau apsaugos priemonių: rakinamų durų, signalizacijos, spynų, apsaugotų langų. Kuo daugiau laiko vagiui reikės sugaišti, tuo mažesnė tikimybė, kad ir jis nerizikuos. Greičiausiai ras kitą būstą, kuris bus prieinamas lengviau.
Užrakinkite duris ne tik nakčiai, nes rankinės ir paltų kišenės koridoriuje vagiui ranka pasiekiamos.
Nelaikykite grynųjų pinigų namuose. Jeigu manote, kad vertybėms skirtas seifas, įsigykite tokį, kad keturi vyrai jo nepaneštų, arba gerai pritvirtinkite prie namo sienų ar grindų.
Draugaukite su kaimynais. „Pastaruoju metu pastebime, kad „Saugios kaimynystės“ projektas duoda rezultatų. Žmonės dažniau praneša apie įtartinus asmenis, galvoja ne tik apie save, bet ir visos bendruomenės saugumą. Tuomet sumažėja ne tik vagysčių, bet ir kitų nusikaltimų.
Vagys emigravo
Džiugi žinia, kad per pastarąjį dešimtmetį vagysčių iš patalpų sumažėjo kelis kartus. Vien Vilniuje pernai jų buvo 467 – kone keturis kartus mažiau nei per patį piką – 2008 metais, kai jų užfiksuota 1742. Lietuvoje šiuo laikotarpiu vagysčių sumažėjo du kartus – nuo 6000 iki 3000.
„Vagysčių mažėjimas akivaizdžiai sutampa su emigracijos banga. Daug nusikaltėlių išvažiavo. Kai kurie svečiose šalyse įsisuko, kiti įkliuvo, treti jau grįžta. Vis dėlto ir policija padarė savo darbą – sulaikytos kelios didelės gaujos, kurios vertėsi organizuotomis vagystėmis“, – sako S.Šemis.
Paklaustas, ar iš emigracijos grįžtantys vagys vėl sugadins statistiką pareigūnas tvirtino, kad daugelis jų teisėsaugai yra žinomi ir stebimi. Be to, jie retai grįžta prie savo amato, nes įsitraukia į kitokią kriminalinę veiklą.
