Vilniečių negąsdina šildymo kainos ir jie renkasi erdvesnius butus. Tai liudija gyvenamojo ploto plėtros skaičiai.
Vilniuje, kaip ir kitose Baltijos šalių sostinėse, praėjusiais metais užfiksuoti ir būsto sandorių skaičiaus, ir pasiūlos, ir kainų augimo rodikliai, rašo dienraščio "Lietuvos rytas" priedas "Sostinė". Bet Lietuvos sostinė tapo vienvalde lydere.
Savivaldybė vien daugiabučiams statyti leidimų 2013-aisiais išdavė 341. Užpernai tokių leidimų išduota gerokai mažiau – 194, 2011 metais – 120, o 2010 metais – 161.
Suprato, kur šuo pakastas
Bendrąjį planą parengę savivaldybės Miesto plėtros departamento specialistai apskaičiavo, kad pagal statybos leidimų skaičių mieste gyvenamųjų namų jau suprojektuota ir leista statyti tiek, jog juos pastačius galima apgyvendinti tiek gyventojų, kiek jų Vilniuje bus tik po dvidešimt metų. Ir tai tik optimistinėmis prognozėmis.
Leista pastatyti 19 tūkst. 428 butus, o statistinę šeimą sudaro 2–3 asmenys.
Tad tuose butuose galima apgyvendinti apie 45 tūkst. gyventojų.
„Šie skaičiai liudija gyventojų siekį gerinti būsto būklę bei gyvenimo sąlygas, ir būtent šie veiksniai, o ne gyventojų skaičiaus prieaugis yra pagrindinis gyvenamosios statybos sektoriaus plėtros potencialas“, – aiškino miesto plėtros specialistai.
Sparčiai plečiasi Pilaitė
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, pernai sostinėje buvo pasiūlyti 22 nauji projektai, juose įrengta šiek tiek daugiau nei 1330 butų.
Latvijos sostinėje Rygoje šis rodiklis siekė 1100, o Taline – 600 naujų butų.
Savivaldybė pažymėjo, kad daugiabutė statyba koncentravosi užstatytose ir prioritetinėse naujos plėtros teritorijose, taip pat vyko Pilaitės šiaurinės dalies plėtra.
Kadangi dalies naujų projektų statybų pabaiga buvo nukelta į 2014-uosius, šiais metais rinkai turėtų būti pasiūlyta per 2200 naujų butų 26 skirtinguose projektuose.
Tai bus gausiausia naujų butų pasiūla per pastaruosius šešerius metus. Tačiau ji vis tiek neprilygs 2006–2008 metams, kai buvo parduodama po 5–6 tūkst. butų.
„Ober-Haus“ duomenimis, praėjusiais metais butų kainos Vilniuje vidutiniškai išaugo 2,8 procento. Tai didžiausias teigiamas pokytis nuo 2008-ųjų.
Augo ir senos, ir naujos statybos butų kainos.
Sodai kelia rimtų problemų
Bet yra ir neigiamų pokyčių. Vienas jų – individualių gyvenamųjų namų statyba koncentravosi priemiestinėje zonoje, ypač buvusių sodininkų bendrijų teritorijose.
Tai ypač išryškėjo sunkmečiu, bet tęsiasi ir dabar.
Mat soduose žemės sklypai pigesni arba jų išvis nereikia įsigyti, pavyzdžiui, paveldėjimo atveju.
Tai – stichiniai pokyčiai, keliantys dideles socialines, inžinerines ir susisiekimo infrastruktūros plėtros problemas. Specialistams tokie pokyčiai kelia siaubą – per pastaruosius penkerius metus net 43 procentai naujų gyvenamųjų namų statybos leidimų išduota būtent sodininkų bendrijų teritorijose.
