Sovietinių laikų Vilniaus pažiba Lazdynai tampa valkatų rojumi?

Prieš kelis dešimtmečius pavyzdiniu laikytas Lazdynų rajonas nyksta, jaunų gyventojų jame vis mažėja. Specialistai skambina pavojaus varpais – ateityje jis gali tapti prastos reputacijos vieta.

Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

2014-05-12 12:46, atnaujinta 2018-02-14 01:24

Vis daugiau Lazdynuose gyvenančių žmonių dairosi butų ar namų kituose rajonuose. Čia gyventi lieka neišgalintys įsigyti geresnio būsto.

„Todėl ateityje šis rajonas bus vis mažiau patrauklus“, – tikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros pagrindų ir teorijos katedros vedėjas Liutauras Nekrošius. Jis siūlo būdus, kaip būtų galima atgaivinti mirštantį rajoną.

Rajonas ima merdėti

Lazdynai įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Architektai karčiai juokauja – tai reiškia, kad rajonas saugomas nuo naujų statybų. Būtent todėl jis ir merdi.

„Vakarų šalys dar tik svarsto, ar reikia tokiu būdu saugoti praėjusio amžiaus antrosios pusės statinius.

Rusijoje stalininė architektūra iki šiol nesaugoma.

Todėl keista, kad mes į Kultūros paveldo registrą įtraukėme septintajame ar net devintajame dešimtmetyje statytus pastatus. Jie turi sulaukti bent penkiasdešimties metų, o tada pelnyti apsaugą.

Mes Lazdynus saugome jau 30 metų“, – komentavo architektas L.Nekrošius.

Lazdynai – masinės statybos rajonas. Čia dygo dvylikos aukštų stambiaplokščiai ir monolitinio gelžbetonio šešiolikos aukštų gyvenamieji namai. Susidaro įspūdis, kad Lazdynus pastatė ir pamiršo.

L.Nekrošius neabejoja – šis rajonas jau tapo architektūros istorijos dalimi.

Pavojus – tapti muziejumi

Žinomas architektas atkreipė dėmesį – 1969 m., kai kilo Lazdynai, gyventojų poreikiai buvo visai kitokie.

Pavyzdžiui, anuomet iki maisto prekių parduotuvės žmonės paprastai kulniuodavo pėsčiomis. O dabar apsipirkti važiuoja automobiliais.

Kalbėdamas apie Lazdynų privalumus L.Nekrošius pabrėžė, kad čia daug erdvės. Tačiau rajonas yra atokiau centro, o tai mažina jo patrauklumą.

„Lazdynuose būtina išsaugoti tai, kas vertinga. Bet tuo pat metu rajonas turi atitikti šiandienos poreikius ir reikalavimus. Tai ne muziejus. Čia gyvena žmonės.

Jeigu Lazdynus paliksime tokius, kokie jie yra, po 10–20 metų šis rajonas visiškai ištuštės“, – įsitikinęs L.Nekrošius.

Reikia universiteto?

Per 40 metų Lazdynuose sukurta vienintelė viešoji erdvė – Eugenijos Šimkūnaitės skveras. Nyksta visuomeniniai pastatai, rekonstruojami tik pavieniai. O naujos statybos stichiškos.

„Tai, kas vyksta Lazdynų kino teatro ir bažnyčios pašonėje, – mažų mažiausiai visos aplinkos paneigimas. Tai blogiausia, kas toje vietoje galėjo atsirasti“, – vertina architektas.

Jo nuomone, gyvybės rajonui įpūstų atnaujintos viešosios erdvės ir transporto sistemos, visuomeniniai centrai.

„Tada ir gyventojai susizgribtų tvarkyti savo daugiabučius“, – įsitikinęs L.Nekrošius.

Vis dėlto, pašnekovo teigimu, pagrindinis iššūkis – sukurti traukos centrus, kurie būtų įdomūs ne tiktai šio rajono gyventojams.

Šis rajonas buvo sumanytas kaip miegamasis, todėl čia beveik nėra darbo vietų.

Studentai pasiūlė Lazdynuose pastatyti universitetą.

Jei iškiltų jis arba kita valstybinė institucija, į rajoną pradėtų judėti žmonės, imtų kurtis maitinimo įstaigos.

Pasipylė siūlymai

„Lazdynuose tiesiog nėra kur praleisti laisvalaikio.

Nesukūrę naujų traukos taškų, o tik pakeitę alėjų dangą mes perniek išeikvosime lėšas. Kaip turi atrodyti viešosios erdvės, reikia klausti ir gyventojų“, – įsitikinęs L.Nekrošius.

Tuo tikslu VGTU dėstytojas Tomas Grunskis su kolegomis ir studentais sukūrė projektą vietos.org. Juo skatinama gyventojus imtis gaivinti savo gyvenamąją aplinką.

Vieni mini, kad trūksta suoliukų, kiti nori, jog kraštovaizdžio architektai parengtų žaliųjų erdvių atnaujinimo planą.

Yra siūlančių pakeisti skulptūros „Kanklininkė“ vietą, nes po medžiais ji prastai matyti.

Valdžios užmojai

Savivaldybė Lazdynuose planuoja tris didelius projektus, kurių bendra vertė – beveik 270 mln. litų.

Pirmiausia ketinama statyti baseino kompleksą. Tam žadama skirti apie 40 mln. litų, iš jų didžioji dalis, tikimasi, bus ES lėšos.

Taip pat ketinama skirti 6 mln. litų, kad Lazdynų poliklinika būtų perkelta į vieną pastatą.

Stambiausias projektas – Vingio parko kultūros, sporto ir laisvalaikio centro įkūrimas. Tam prireiktų 220 mln. litų, kuriuos tikimasi gauti iš ES fondų. Žadama atnaujinti estradą, įrengti 10 tūkst. vietų lengvosios atletikos bei futbolo stadioną, sutvarkyti takus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.