Nuo statybų aikštelės iki kuklaus 76 metų Stasio Dubausko ir jo artimųjų būsto – vos pora dešimčių metrų, rašo „Lietuvos rytas“.
Dabar šioje vietovėje riaumoja gruntą stumdančios sunkiasvorės mašinos, netrukus pradės ryškėti statinio kontūrai, o kitąmet baigus statybos darbus pro pat kiemą be paliovos riedės atliekas gabenantys sunkvežimiai.
Miesto valdžios ir įmonę valdysiančios viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (Kauno RATC) vadovai tikina, kad kauniečiams tikėtis milijono litų už turimą turtą – visiškai nepagrįsta svajonė.
Reikalavimo neišsižada
Kauno regiono mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginių (Kauno MBA) įmonė kyla miško apsuptyje, maždaug už pusės kilometro nuo Taikos prospekto. Projekto vertė viršija 119 mln. litų, o didžiąją dalį reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjungos fondai.
Namą su greta jo esančia 20 arų ploto žemės valda S.Dubauskas įsigijo prieš 40 metų ir niekur kraustytis nenori.
Dabar šiame name gyvena 6 žmonės, tarp jų – visiškai nedarbingas, itin sunkia liga sergantis neįgalusis.
Senolis pasakojo, kad pokalbis dėl galimybės išsikraustyti į kitą vietą Petrašiūnų seniūnijos patalpose vyko maždaug prieš metus, aptarinėjant teritorijos detalųjį planą.
„Kažkas pasakė, kad milijono litų man niekas nemokės, o aš atkirtau, kad apie kitokią sumą neverta net kalbėti“, – prisiminė S.Dubauskas. Jis savo žodžių ir nuostatų neišsižada.
Nenori nei buto, nei pinigų
Kartu gyvenanti pensininko dukra Dalė Kišonienė tikina, kad niekas jiems nesiūlė konkrečios pinigų sumos už išperkamą turtą. Ar milijonas litų – paskutinė derybų riba?
Moteris tikina nenorinti gauti pinigų. Šeima norėtų iškart įsikelti gyventi į miesto teritorijoje jau pastatytą namą, kurį suptų žemės sklypas.
„Kai įpranti gyventi name, įsikurti bute nėra noro“, – aiškino D.Kišonienė. Kaunietė tikino išvis nenorinti niekur kraustytis, nes visą gyvenimą praleido šiame name ir prie jo stipriai prisirišo.
Kaip reikės gyventi, kai kiekvieną dieną riaumos sunkiasvorių mašinų varikliai, sklis įrenginių skleidžiami garsai ar bjaurus tvaikas?
„Nesįsivaizduoju, gal kažkaip priprasime“, – pripažįsta moteris. Pasak jos, už kelių šimtų metrų stovi dar pora namų, kurių gyventojams taip pat teks prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Nerodė noro imtis pokyčių
Kauno RATC direktorius Kęstutis Balčiūnas tvirtino, kad likti gyventi šalia kylančios atliekų rūšiavimo gamyklos buvo pačių kauniečių šeimos pasirinkimas, o visos normos atitinka reikalavimus ir statiniai projektui netrukdo.
Pasak K.Balčiūno, derybos dėl kainos su valdos savininkais vyko tik žodžiu, o jis vienas pats neturi teisės vertinti ar tenkinti reikalavimų.
„Išgirsta už pastatą bei sklypą prašoma suma buvo nepriimtina, o patys gyventojai nerodė noro aktyviai tartis, ieškoti bendro sutarimo“, – kalbėjo Kauno RATC vadovas.
Kita vertus, jis nemano, kad greta kylančios atliekų rūšiavimo įmonės įsikūrusių kauniečių gyvenimas apsivers aukštyn kojomis.
„Jie girdės triukšmą, kuris bus panašus į tą, kurį girdi šalia gatvės gyvenantys žmonės“, – kalbėjo K.Balčiūnas.
Nuo bjauraus tvaiko aplinkinius saugos biologiniai valymo filtrai. Įstaigos vadovas tikina aplankęs kelias panašias šiuolaikiškas įmones ir galintis patikinti, kad jokio nemalonaus kvapo jose nepajutęs. Aplink įmonės teritoriją bus pastatyta tvora, kuri taip pat saugos nuo sklindančio triukšmo.
„Jeigu visi higieniniai reikalavimai įvykdyti, žmonės gali likti gyventi“, – įsitikinęs Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius.
Jo nuomone, tokiu atveju gyventojams išvis neverta tikėtis, kad jų valdomas nekilnojamasis turtas bus išpirktas, nes nėra poreikio tai daryti.
Su kylančios įmonės pašonėje įsikūrusiais kauniečiais seniūnas tikino apie išsikraustymą išvis nekalbėjęs, jie patys jokios pagalbos ar patarimo neprašė.
Kilo grėsmė prarasti lėšas
Kauno RATC steigėjai buitinių atliekų rūšiavimo įmonę planavo atidaryti gerokai anksčiau, o jos statybos ir įrenginių pirkimo konkursą paskelbė prieš dvejus metus.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl galimai padarytų pažeidimų nurodė stabdyti konkursą, teismui ieškinius padavė keli jo dalyviai. Iškilo grėsmė prarasti Europos Sąjungos fondų skirtas lėšas, kurias būtina panaudoti iki 2015-ųjų pabaigos.
Dvejus metus trukusį teismų maratoną laimėjo Kauno RATC, kuris įrodė nepažeidęs įstatymų.
Konkurso nugalėtoju buvo paskelbtas Estijos kapitalo bendrovės RTS vadovaujamas konsorciumas.
Sklypas netoli Taikos prospekto buvo pasirinktas neatsitiktinai – jis pakliūna į pramoninę miesto teritoriją, transporto priemonėms labai patogu pasiekti kelią Vilnius–Kaunas.
Naujosios įmonės pajėgumai – 220 tūkst. tonų išrūšiuotų atliekų per metus. Jos bus rūšiuojamos į biologiškai skaidžias medžiagas ir pakuotes, o pastarosios bus išgabenamos perdirbti.
Visa kita paklius į Lapių sąvartyną Kauno rajone. Skaičiuojama, kad, pradėjus atliekas rūšiuoti, jų srautas į šį sąvartyną sumažės perpus.
Noras tartis ateityje gali sumažėti
Andrius Kupčinskas
Kauno meras
„Kiekvienas žmogus gali pasirinkti jam geriausią sprendimą, ir niekas negali nurodinėti, kaip reikėtų elgtis.
Galbūt namo šeimininkai jaučia sentimentus šiai vietovei ir niekur kitur nenori kraustytis. Svarbiausia, kad šių kauniečių kaimynystė netrukdo projektui.
Derinant detalųjį planą jie galėjo pareikšti pastabas ir norus, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Galbūt pradėjus veikti atliekų rūšiavimo įmonei, jų nuomonė pasikeis.
Sėsti prie derybų stalo niekada nevėlu, tačiau abejoju, ar Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovai vėliau norės išpirkti sklypą – tiesiog nebus tokio poreikio.
Plečiant sąvartyną Kėdainių rajono Zabieliškių kaime viena šeima pareiškė norą persikraustyti į kitą vietą, ir su jais pavyko susitarti dėl sąlygų.“
Apsukriausi sugeba ir gerokai pasipelnyti
Prieš dešimtmetį kilo skandalas tiesiant Kaunui itin reikšmingą Europos prospektą, kuris jungia miestą su keliu „Via Baltica“.
2003 metais pusę 160 kvadratinių metrų ploto vieno aukšto mūrinio namo Vinčų gatvėje įsigijo 4 kauniečiai.
Sandoris įvyko tuomet, kai prospekte tiesti trukdantį pastatą jau buvo nuspręsta išpirkti iš savininkų ir nugriauti.
Du nekilnojamojo turto pirkėjai buvo susiję su Kauno savivaldybės valdininku, kuris ir rūpinosi statinio nukėlimu.
Naujieji savininkai pastato dalį su 6 arų žemės sklypu sutiko parduoti už 200 tūkst. litų, dar 190 tūkst. litų savivaldybė sumokėjo kitos pastato dalies šeimininkui.
Nekilnojamojo turto žinovai tąkart svarstė, kad Kauno valdžia namo savininkams permokėjo mažiausiai 100 tūkstančių litų.
Maždaug dešimtmetį nejudėjo iš vietos ir sumanymas naująsias Kauno kapines steigti Vainatrakio kaime.
Itin daug laiko prarasta vykstant teisiniams ginčams su žemės savininkais teismuose.
Savivaldybei vos pradėjus ieškoti žemės sklypo kapinėms, kaunietis Rimvydas Tvarijonas įsigijo net 30 hektarų žemės.
Vyriškis pasiūlė pageidaujamą žemės išpirkimo kainą, ir ginčas su juo baigėsi pasirašius taikos sutartį teisme.
