Sunkmetis pakeitė lietuvių požiūrį į didelius namus

Lietuvoje sparčiai populiarėjantis skandinaviškas architektūros ir dizaino stilius pamažu užpildo gyvenamųjų namų kvartalus. Tačiau didžiuliai, kelių aukštų namai vis dar stūkso ir rėžia aplinkinių akį.

Daugiau nuotraukų (1)

Erika Bružaitė

2014-06-13 13:56, atnaujinta 2018-02-12 21:42

Pasikeitė požiūris į statybas

Architektas Andrej Resser-Molkov teigia, jog šiuo metu sumažėjo klientų, kurie norėtų statytis didžiulius 300 kv. m. ar 400 kv. m. namus. Šiuo metu užsakovai renkasi mažesnius 150 kv. m. projektus.

Didžiųjų namų bumas išsisklaidė po ekonominės krizės, tuomet lietuviai suprato, jog statytis tokį būstą yra tiesiog neūkiška. Tuo tarpu daugiaaukščių gyvenamųjų namų tendencijos šalyse į Rytus nuo mūsų vis tik yra nepakitusios, ten žmonės mieliau renkasi didžiulių namų projektus, o skandinavišku stiliumi nesižavi.

Didžiulių namų populiarumas buvo ryškiausias nuo Nepriklausomybės atgavimo iki ekonominės krizės. Tuomet lietuviai rinkosi dviejų aukštų namus, o normalaus dydžio statiniu buvo laikomas 300 kv .m. Didesniais anuomet buvo laikomi 400–600 kv. m. namai.

Milžinas ankštame sklype

Architekto nuomone, didelio namo estetika priklauso nuo to, kaip žmogus panaudoja statinio plotą. Negalima vienareikšmiškai teigti, jog didžiuliai namai nėra skoningi, tačiau šiais laikais didelės vilos dažniau statomos dideliuose plotuose. Tik tada šie statiniai nerėžia akies ir nedarko aplinkos.

„Kai 600 kv. m. ploto pastatai suprojektuojami mažame sklype ir nepaisoma aplinkinių užstatymo – toks namas atrodo tarsi svetimkūnis. Tokie namai dar vadinami gargarais, tai - sovietinių laikų palikimas.

Pasivaikščiojus gyvenamųjų kvartalų gatvėmis, galima rasti ne vieną senesnės statybos trijų ar keturių aukštų, baltų silikatinių plytų namą. Tokie statiniai šiandieną traktuojami kaip sovietiniai barbarizmai“, – pasakojo architektas.

Gerbėjų visada atsiras, bet jų mažuma

„Per pastaruosius devynerius darbo metus, pasitaikė keletas klientų, užsakiusių didžiulių namų projektus. Sunku pasakyti, kodėl žmonės renkasi tokius būstus, galbūt jiems imponuoja sentimentai iš vaikystės, gal jie planuoja neapgyvendintus kambarius išnuomoti ar dėl kitų įvairiausių priežasčių“, – teigė įmonės „Architektų gildija“ vadovas Rokas Mazuronis.

Pašnekovo nuomone, milžiniškų namų gerbėjų visada atsiras, tačiau tokie klientai sudaro nedidelį procentą. Šiuo metu žmonėms labiau rūpi pastato ekonomiškumas, funkcionalumas, universalumas, galimybė ateityje nesunkiai parduoti būstą.

Įprasmina savo socialinį statusą

Kai kurie žmonės apsigyvena didžiuliuose namuose, nors  tokios plačios erdvės iš esmės nėra reikalingos. Psichologas Mykolas Valainis teigia, jog  šitaip dažniausiai norima pabrėžti socialinį statusą ar pabrėžti įsivaizduojamą prestižą.

Dalis žmonių renkasi tokias gyvenimo sąlygas dėl aplinkinių nuomonės, dar kiti tai daro kurdami verslo santykius, tikėdamiesi, kad galiausiai tokios socialinio statuso realizacijos priemonės atsipirks.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.